Sveiki, dabar iš esmės būtų ne tik modelio, bet ir sistemos / gamintojo pasirinkimas, nes objektyvai ir kiti pirkiniai jau bus skirti tai sistemai. Lyderiai yra Canon / Nikon, tai yra išvystytos ir geros sistemos su erdve „augti.“ Reiktų atminti, kad veidrodiniai aparatai reikalauja daugiau fotografijų apdirbimo iš fotografo ir be jo gali atrodyti „blankios“ ir pan., tačiau suteikia didesnes galimybes tą vaizdą tinkamai sutvarkyti. Paprastai geriau turėti paprastesnį modelį, bet su geru objektyvu. Pagal galimybes išsibandykite parduotuvėje / pas draugus / išsinuomokite.

Sveiki, geriausias fotoaparatas yra tas, kuris labiau tinka asmeniniams poreikiams: jei kaina labiau priimtina Sony ar Pentax, imkite vieną iš jų. Kokybė tikrai nesiskirs tiek, kiek apie tai visi kalba. Tik fotoaparato pirkimas neapsiriboja vien tik aparato pirkimu, reikės objektyvų ir kitų priedų, jei kalbama apie veidrodinio fotoaparato pirkimą. O tai dažniausiai ir nulemia veidrodinio fotoaparato pasirinkimą - kokio aparato priedai labiausiai tenkins poreikius, tokį ir rinkitės. KIT - komplektuojama standartinė optika Pentax ir Sony modeliuose tikrai geresnė už Nikon ar Canon KIT komplektuose esančią optiką.

Sveiki, D40 ir D80 jau negaminami, tad gauti juos kaip ir tikimybė beveik nulinė. D60 - yra dar šiuo metu, o naktiniam fotografavimui - tiks šviesesnis, iš pigiųjų Nikkor 50mm F1.8, tačiau su D60 automatinis fokusavimas neveiks, tik rankinio fokusavimo galimybė, o jei reikia automatinio fokusavimo, tiks 50mm F1.4, bet objektyvas žymiai daugiau kainuoja. Tačiau naktiniam fotografavimui tinka ir kiti objektyvai, tik reikia išmokti su jais elgtis, naudojant ilgus išlaikymus tinka ir kiti objektyvai, kad ir 18-105mm, turintis vaizdo stabilizatorių.

Sveiki, A3 formato nuotrauka tikrai gausi puiki, o norint gaminti didesnio formato plakatus ar nuotraukas, be programinio apdorojimo neapsieisite. Tačiau ir A4/A3 nuotraukas spausdinant vertėtų bent jau minimaliai koreguoti, sutvarkyti kraštines, išvalyti nepageidaujamus triukšmus, taip vadinamas šiukšles, kai kada koreguoti spalvas ar įvesti norimą atspalvį, be čia jau kūrybos reikalas. Tada galima kalbėti ir apie didesnius spausdinimo formatus.

Sveiki, P režimas - pusiau rankinis, pusiau automatinis, fotoaparatas pats parenka išlaikymą ir diafragmą, galimi kai kurie parametrų koregavimai, tokie kaip EV (šviesinimo/tamsinimo) korekcija, blykstės galios reguliavimas ir kiti. A - dažniausiai žymimas diafragmos reguliavimas, S - išlaikymo reguliavimas, tačiau gamintojų žymėjimai gali skirtis. M - rankinis diafragmos ir išlaikymo reguliavimas kartu, reguliuojamas ir vienas, ir kitas parametras, kada geriausiai naudoti - S - kai reikia fiksuoti greitai judančius objektus, dažniausiai, kai reikia trumpinti išlaikymą pasirenkame 1/250, 1/1000, A - kai reikalingas ryškumo juostos praplėtimas, statyti didesnę diafragmos reikšmę, t.y. ją priverti, parenkama F8, F14, F22, tik tada reikia ilginti išlaikymą, naudoti jo reikšmes 1/10, 1/5, ir ilgesnį išlaikymą.

Sveiki, vienas iš variantų - Canon EOS 50D + Tamron 17-50mm 2.8 objektyvas, kuris turėtų tenkinti Jūsų poreikius fotografijai. Fotoaparatas  vertinamas teigiamai, o komplekte esantis objektyvas pasižymi gera šviesos laida ir tinka ne tik įprastoms, bet ir sudėtingesnėms užduotims atlikti.

Sveiki, vandens fotografavimas yra specifinis, tad jam reiktų pasirengti, t.y. įgauti kiek praktikos fotografuojant trumpais ir ilgais išlaikymais. Kai kurie patarimai yra čia. Dieną, fotografuojant per lietų, dažniausiai naudojami poliarizaciniai filtrai. Naktiniai miesto vaizdai lyjant lietui taip pat labai įdomūs iš visur atsispindinčiais šviesos atspindžiais. Fotografuojama dažniausiai statmenai lašų kritimo krypčiai. Tam parenkamas ir tinkamas apšvietimas - geriausiai , kai apšvietimo pakanka, tačiau galima fotografuoti ir naudojantis blykste, tada gaunamas rezultatas gali pakrypti visai netikėtai. Blykstės fotografuojant vandens lašus naudojimas duoda įdomių rezultatų, kai pasikeičia apšvietimo kampas dėl blykstės išlydžio, gaunami netikėti atspindžiai. Keletas pastabų apie blykstės panaudojimą - čia. Keletas įdomių blykstės panaudojimo aspektų aprašyta čia. O svarbiausia - visa tai turite išbandyti praktikoje.

Sveiki, geriausia naudoti AF-Area mode, kai vertinama ne dalis kadro, o visas kadras, tačiau gal esate nustatę papildomus režimus, kas sąlygoja didesnį eksponavimą, iš EXIF duomenų matyti, kad naudojamas išlaikymas 1/80, diafragma 4.5, ilgesnis išlaikymas duoda daugiau šviesos į jutiklį, tad automatika kaip ir sergsti nuo per tamsios nuotraukos, ją dar šviesindama, tad verčiau pasirinkti išlaikymo prioritetą ir naudoti trumpesnius išlaikymus (100, 125, 250 pagal galimybes). Be to, WB tokią dieną reikėtų parinkti ne AUTO, kaip yra nuotraukos EXIF duomenyse nurodoma, o bent jau apniukusios dienos WB (Cloudy, Shade, ar Custom), kad išvengti atsitiktinio aparato reagavimo į kiekvieną apšvietimo pasikeitimą. Pagelbėtų ir UV filtras.

Sveiki, šiuo metu yra keletas aparatų:

Panasonic DMC-FZ18 (FZ28)

Nikon P80,

Sony H50,

Canon SX10. 

Aparatai išvardinti apytikriai kainos didėjimo tvarka. Tai ne veidrodiniai aparatai, bet fotografuosite su jais be didesnio vargo, kokybė tikrai gera.

Sveiki, paprastai atveriant diafragmą ar ją uždarant, keičiasi objektyvo elgsena, kinta ryškumas, vaizdo detalumas, vaizdo šviesumas taip pat, aišku. Dažniausiai minimas toks dalykas, kai objektyvas geriausiai "elgiasi" esant diafragmai nuo 5.6 iki 11, tačiau kiekvienas objektyvas yra savitas ir unikalus įrenginys ir jo veikimas yra unikalus, tad čia ir šio teiginio negalima pritaikyti. Apsiniaukus, kai apšvietimas nėra itin tinkamas, gaunami taip vadinami plokšti vaizdai, kur pastatai susilieja su fonu, ir vaizdas netenka gilumo. Ryškumo gylis nurodo, ar kiti objektai nuotraukoje matysis ryškiai. Plačiau atvėrus diafragmą, ryškumo gylis mažėja, t.y. toliau ir arčiau nuo pagrindinio objekto esantys daiktai tampa neryškus. Ryškumo zona taip pat priklauso nuo objektyvo židinio nuotolio ir atstumo iki fotografuojamo objekto: fotografuojant artimą objektą didelio židinio nuotolio objektyvu ryškumo zona bus labai maža net pakankamai uždarius diafragmą. Ryškumo gylio didinimas gali padėti sukurti erdvės pojūtį arba sustiprinti dėmesį į pagrindinį objektą, numalšinant aplinkos “trukdžius”. Svarbu prisiminti, kad ryškumo zona išsidėsto beveik lygiagrečiai matricos plokštumai. Tai reiškia, kad visi objektai, esantys tokiu pat atstumu, kaip ir pagrindinis, bus vienodai ryškus. Toliau nuo pagrindinio objekto esančių objektų ryškumas mažėja lėčiau, nei arčiau esančių. Taigi apsiniaukus galima žaisti išlaikymu, tačiau reikia nepamiršti ir to, kad ilgas išlaikymas gali užfiksuoti didesnį nepageidaujamos šviesos intensyvumą, tad čia pravers spalvų balanso kontrolė - ypač rankinis baltos šviesos reguliavimas. Čia taisyklių nėra, yra praktinis patyrimas.