Sony DCR-SR77E kamera yra standartinės raiškos, o Sony HDR-XR105VE ir Sony HDR-SR10E - aukštosios. Vaizdo kokybė, tarp standartinės ir aukštosios raiškos skiriasi kaip diena ir naktis (žiūrint per aukštos raiškos televizorių, ar kompiuterio monitorių). Taigi, jei biudžetas leidžia, reikėtų rinktis kurią nors iš aukštosios raiškos kamerų. Sony HDR-SR10E kameros privalumas prieš Sony HDR-XR105VE, būtų optinis vaizdo stabilizatorius, kuris dirba geriau nei elektroninis, šiek tiek didesnis optinis priartinimas, tačiau trūkumas - dvigubai mažesnis vidinis kietasis diskas. Visa kita yra labai panašu ir prietemoje jos duoda geriausius rezultatus, lyginant su kitomis kameroms. Žinoma filmuojant prietemoje, neišspausite tokios puikios kokybės, kaip filmuojant, esant normaliam apšvietimui.
Yra tokia Sony HDR-SR11E kamera. Ji turi visus privalumus, kaip ir Sony HDR-SR10E, didesnį diską ir kas svarbiausia - didesnę matricą, o tai duoda geresnę vaizdo kokybę ypač prietemoje. Tačiau tai, šiek tiek atsiliepia ir kainai.

Trys matricos (x3) kokybiškiau perteikia spalvas. CCD ir CMOS viena prieš kitą absoliučių privalumų neturi. Panasonic HDC-HS20 galima valdyti per "touchscreen", o Panasonic HDC-HS9 - ne. O su kamerų atmintimis, tai kaip su automobilių kuro bakais - rezervinis gali kada nors išgelbėti iš krizinės situacijos. Filmuotos medžiagos kokybė nuo laikmenos tipo nepriklauso. Laikmenos tipas, jos talpa įtakoja kameros kainą, todėl šioje vietoje reikia apsispręsti jums pačiam.

Panasonic NV GS500 EP yra standartinės raiškos. Šiuo metu aš jau rekomenduočiau įsigyti aukštos raiškos kamerą. Tačiau reikia apsispręsti dėl jos formato. Geriausia kokybe pasižymėtų HDV formato (saugančios filmuotą medžiagą į miniDV kasetes) kameros. Iš Sony rekomenduočiau Sony HDR HC9E, iš Canon - Canon HV-40. Jei ketinate rimčiau užsiimti video montažu, tai vienas iš šių pasirinkimų būtų geriausias. Tačiau jei jos pasirodys per brangios, tada galima būtų rinktis ką nors iš AVCHD formato. Šios kameros yra pigesnės. Filmuotą medžiagą saugo į vidinį kietąjį diską ar SD kortelę, vaizdas yra labiau suglaudintas, todėl medžiaga užima mažiau vietos, tačiau montažo metu reikalauja daugiau kompiuterio resursų. Taigi, jei rinksitės ką nors iš AVCHD, tai pirma reikėtų apsispręsti dėl laikmenos tipo (su kietuoju disku (HDD), ar su kortele), o po to išsirinkti ir modelį. Bendruoju atveju, gamintojas nėra labai svarbu, nes nei vienas (iš prestižinių) neturi viens prieš kitą aiškių pranašumų.

Panasonic HDC-SD9 turi tris matricas ir optini vaizdo stabilizatorių, taigi spalvos, esant normaliam apšvietimui, bus kokybiškesnės. Sony HDR-CX105E kameros stabilizatorius yra elektroninis, o matrica viena, tačiau šiek tiek didesnė (1/5 colio), todėl prietemoje ir vaizdo kokybės rezultatai Sony HDR-CX105E kameros šiek tiek bus geresni.

Canon Legria FS22 yra standartinės raiškos. Siūlyčiau dairytis tik į aukštosios raiškos kameras. Panasonic HDC-SD20 ir Panasonic HDC-TM10E nufilmuotą medžiagą saugo į SD kortelę (Panasonic HDC-TM10E turi dar ir vidinę 8 GB talpos atmintį), (tokios kameros mažiau jautrios sukrėtimams), o Panasonic HDC-HS9 ir Sony HDR-106E nufilmuotą medžiagą saugo į atitinkamai 60 GB ir 80 GB talpos vidinį kietąjį diską (į tokią kamerą prifilmuoti galima daugiau nei kortelinę, tačiau pripildžius tokią laikmeną, norint toliau filmuoti, teks visą medžiagą perkelti į kompiuterį). Panasonic kameros turi optinę vaizdo stabilizavimo sistemą, kuri mažos amplitudės virpesius kompensuoja kokybiškiau nei elektroninė, kuri yra Sony HDR-106E kameroje. Vaizdo ir garso kokybę jūs turėsite nepriekaištingą su visomis šiomis kameromis, o kokio tipo medžiagos saugojimo laikmeną pasirinkti, turite nuspręsti jūs pats.

JVC GZ-MG330HEZ turi 30 GB vidinį kietąjį diską ir užsaugojimo į SD kortelę galimybę. JVC GZ-MS100 saugo medžiagą tik į SD kortelę. Kitos techniniės charakteristikos šių kamerų nesiskiria. Kameros markėje prasmę turi tik pirmieji simboliai, nurodantys kameros raišką bei saugojimo laikmenos tipą. Ką reikškia paskutiniai kameros ženklinimo simboliai, man niekad nepavykdavo išsiaiškinti. Niekas apie tai nieko nežino, nebent gamintojai.

Jei ketinate kurti filmus, daug laiko praleisti prie medžiagos montažo ir per daug neinvestuoti į įrangą, tai miniDV kamera būtų idealus pasirinkimas. miniDV kasetės pakankamai pigios, kad jose saugiai ir patikimai archyvuoti nufilmuotą medžiagą. Šio formato medžiaga lengvai montuojasi, nereikalauja daug kompiuterio resursų. miniDV kasetes perfilmuoti, be kokybės praradimo, galite daug kartų, kol jos nesusidėvės mechaniškai. Su atminties kortele, ar su kietuoju vidiniu disku yra brangesnės, o jų medžiaga montuojasi sunkiau (labiau apkraunamas kompiuterio procesorius), ypač tas pasijaučia ir erzina dirbant su diedesniais projektais.
Canon siūlo pigiausias miniDV kameras, pvz.: Canon MD215, ar Canon DV MV-900.

Matot, visos jos turi rankinius nustatymus, tačiau nei viena iš jų neturi patogaus rankinio valdymo, pvz., kad ir fokusavimo žiedo ant objektyvo. Jei rinktis iš šių trijų kamerų, tai Panasonic HS200 kameros privalumas - trys matricos, kurios suteiks nufilmuotam vaizdui kokybiškesnes spalvas. Tačiau jei jūs norite patogaus rankinio valdymo (fokusavimo, židinio nuotolio, diafragmos, užrakto greičio keitimo), tada jau tektų dairytis į pusiauprofesionalias kameras.

Geriausias kainos ir kokybės santykis būtų Sony HDR-XR200 VE. Ji turi talpesnį diską, visus kitus panašių kamerų privalumus, be to, joje įmontuotas naujas ir jautresnis Exmor™ R CMOS sensorius, leidžiantis išgauti geresnės kokybės vaizdą, filmuojant prietemoje.
Taip pat, šiuo metu jai taikoma nuolaida.

HDR UX19E turi ir vidinę atmintį bei gali filmuoti į atminties kortelę (DVD diskeliai yra pagrindinė laikmena, į kurią filmuotą medžiagą saugo abidvi kameros). Tačiau Sony HDR UX7E turi gerokai didesnę matricą, kas vaizdo kokybei turi nemažą teigiamą įtaką, ypač esant silpnesniam apšvietimui. Taigi renkantis reikia pasvarstyti, kas jums yra svarbiau.