Toks dalykas gali ir skirtis. Jei "E" modelis orientuotas Europos rinkai, tai rusų teksto įdėjimas labai padidintų pardavimų apimtį. Amerikos rinkai tai yra mažiau aktualu.Todėl šį niuansą taip pat išsiaiškinkite su pardavėjais.

1. Skirtingų TV standartų suglaudinimo laipsnis skiriasi. Kaip pavyzdį galima palyginti HDV kameras filmuojančias į miniDV kasetes. Tiek PAL, tiek NTSC (nors HD PAL ir NTSC terminai nevartojami) į tą pačią kasetę telpančios medžiagos trukmė yra vienoda. 2. Tai dėl šios priežasties (multisystem) šiais laikais ir galima sėkmingai sujungti skirtingų TV standartų įrenginius. Kadriukų greitis NTSC ir PAL pasirinktas skirtingas ne šiaip sau, o priderintas prie kintamos srovės dažnio, kuris JAV yra 60 Hz, o Europoje - 50 Hz. Nežinau, kaip ta multisystem veikia. Jei jūsų televizorius gali rodyti 30 k/s, tai viskas bus gerai, tačiau jei multisystem darbas pasireiškia tuo, kad jūsų video medžiagos kas kelintas kadriukas bus išmestas ir viskas pateikiama kaip 25 k/s seka, tai toks dalykas manęs nežavi. Be to, jei norėsite filmuoti standartine raiška, tai susidursite su dar didesniais vaizdo iškraipymais, nors vizualiai to neįgudus akis gali ir nepastebėti. 3. Su kompiuteriu bet kokiu atveju bus 100-procentinis suderinamumas.

Jei kameros modelio raidžių ir skaičių seka yra ta pati, tai ir kamerų parametrai bus vienodi. Po modelio numeryje esančio skaičiaus esanti raidė gali nieko nereikšti, arba nurodyti televizijos standartą. Paprastai gale eanti raide "E" pasako, kad tai PAL modelis, tačiau perkant iš JAV reikia, kad pardavėjas tai užgarantuotų. Kaip taisyklė NTSC video kameros yra gerokai pigesnės už PAL ir nemanau, kad taip yra dėl gamybos sudėtingumo. Yra didelė tikimybė, kad NTSC kamera puikiausiai rodys prijungta prie europietiškų televizorių. PAL sistemoje per sekundę mes turime 25 kadriukus, o NTSC - beveik 30, todėl ne viskas, ką nufilmuosite bus parodyta, o filmuojant standartine raiška, dar ir kadriuko išmatavimai skiriasi. Jei NTSC kamera rodys, tai nereiškia, kad turėsite ir absoliučią kokybę. Televizijos standartai turi būti suderinti, todėl rekomenduoju įsigyti PAL.

Pirmas ir esminis dalykas: jūs lyginate skirtingos raiškos kameras, tarp kurių skirtumas yra toks didelis, kad nėra prasmės jas ir lyginti. Pradžioje reikėtų nuspręsti, kokios raiškos jums reikia, o tada išsirinkti konkretų modeli. Pekrant kamerą, kartu nusiperkate ir bateriją, kuri būna vos ne minimalios talpos. Jei daug filmuosite toli nuo elektros šaltinio, būsite priverstas nusipirkti papildomą/us didesnės talpos akumuliatorius. Abidvi šios kameros turi NightShot funkciją, t.y. infraraudonųjų spindulių prožektorius, kuris leidžia filmuoti nedideliais atstumais absioliučioje tamsoje. Kalbant apie rankinį fokusavimą, turima galvoje fokusavimo žiedas, su kuriuo darbas yra žymiai patogesnis. Šio žiedo čia paminėtos kameros neturi, o fokusuoti rankiniu būdu per meniu, kas yra labai nepatogu, gali visos kameros. Kuo matrica didesnė, tuo geriau, taip pat trys matricos yra geriau nei viena. CCD ir CMOS matricos viena prieš kitą absoliučių privalumų neturi. Jei kalbėsime apie standartinės raiškos medžiagos montažą, tai idealus pasirinkimas būtų DV (miniDV kameros), HDD kameros (pvz., SONY-DCR-SR75) filmuoja Mpeg-2 formatu, kuris yra sunkiau montuojamas. Aukštos raiškos video medžiagos montažui geriausias pasirinkimas yra Mpeg-2 (pvz., Sony-HDR-HC9E). Tačiau, kad išlaikyti šią kokybę iki pat galo (kalbu apie montažą), t.y. pateikti filmą aukštos raiškos diske, reikia gerokai painvestuoti į įrangą.

JVC EVERIO GZ-HD7 skirta Amerikos TV sistemai, JVC EVERIO GZ-HD7E - Europos. Ši kamera prieš savo konkurentes turi pranašumą, kad Mpeg-2 formato medžiagą saugo į vidinį kietąjį diską. Tai paspartina medžiagos perkėlimą į kompiuterį, tačiau gali kilti keblumų su medžiagos arhcyvavimu, nes viena valanda kokybiškiausio įrašo užima apie 15 GB.

Sony DCR-SR52E kietasis diskas 30 GB, o Sony DCR-SR55E - 40 GB. Štai ir visas jų skirtumas. Abidvi kameros turi NightShot funkciją, vadinasi jų abiejų jautrumas yra 0 lux. Filmavimo kokybė jų abiejų yra identiška.

Tai minimalus apšvietimas liuksais (lux), kuriam esant dar galima išspausti šiokios tokios kokybės vaizdą. Kuo šio parametro vertė mažesnė, tuo kamera yra jautresnė prietemoje ir duoda geresnius vaizdo rezultatus.

Kuo stovas brangesnis, tuo jis geresnis. Yra du parametrai į kuriuos, renkantis stovą, reikia atsižvelgti - tvirtumas ir galvos judėjimo tolygumas. Jo tvirtumą parodo jo masė. Kuo jis sunkesnis/didesnis, tuo ir stabilesnis. Stovo kokybę ir kainą nulemia galva. Pvz., fotoaparatų stovams, reikalavimai yra ne tokie griežti kaip filmavimo kamerų stovams, nes fotoaparatui svarbu ant stovo tik tvirtai laikytis, o kamerai dar labai svarbu ir tolygios (netrukčiojančios) panoramos (horizontalios, tiek vertikalios). Taigi, norint padaryti kokybišką panoramą, reikia rinktis stovą su taip vadinama fluidine galva (angl. fluid head) (Velbon DV-6000, Velbon DV-7000 ir pan). Tačiau, jei jums stovas reikalingas tik patalpoje stacionariam kameros tvirtinimui, tai Velbon CX-300 visiškai yra tinkamas.

Taip, yra.
Yra tokie tarpiniai, vadinami Upscaling DVD grotuvai, kurie tokių diskų informaciją perduoda per HDMI jungtį HD televizoriui. Per tą pačią jungtį, esančią jūsų kameroje, galite padaryti tą patį.

Na, pradėti reikia nuo raiškos. Aukštos, ar standartinės pageidautumėt? Po to reikia rinktis formatą, o tai susiję ir su saugojimo laikmenos tipu. Jei kalbėsime apie standartinę raišką, tada tarp pasirinkimo galimybių yra DV formatas, o medžiaga saugoma miniDV kasetėse, arba Mpeg-2 formatas, tada medžiaga bus saugoma arba kietajame kameros diske (HDD), arba SD kortelėje. Jei kalbėsime apie aukštos raiškos kameras tai klasifikacija būtų ta pati, tik į miniDV kasetes būtų saugoma aukštos raiškos Mpeg-2 medžiaga, o į diskus ir korteles - aukštos raiškos Mpeg-4 (AVCHD). Jei jums vis tik reikia kuo geresnės vaizdo kokybės prietemoje, tada siūlau miniDV kamerą Sony DCR-HC96E. Jos matrica viena iš didžiausių, todėl ir vaizdo kokybė prietemoje yra geriausia iš visų mėgėjiškų kamerų.