Kaip privalumas būtų optinis stabilizatorius ir optinio priartinimo kartotinumas. Rekomenduočiau konkretų modelį: Sony HDR-UX7E. Nors optiškai ši kamera priartina tik 10 kartų, ji turi optinį vaizdo stabilizatorių ir svarbiausia, gali filmuoti aukštąja raiška. Taip pat ji turi 5.1 garso įrašymo sistemą, nors tai nėra ypač efektinga. Jei šis modelis pasirodys per brangus, išsirinksime kitą.

Panasonic SDR-S150E-S pranašesnė prieš Canon FS11, nes turi optinį vaizdo stabilizatorių, tris matricas ir yra kompaktiškesnė, tačiau optinis priartinimas jos mažesnis.

Nepaminėjote, kokią didžiausią sumą galite skirti kamerai, nes geriausi parametrai yra HD kamerų, o visos HD kameros gali filmuoti ir SD režimu. Taigi, kokybiškiausią vaizdą duos: Panasonic HDC-SD5 ir Panasonic HDC-SD1.

Esant nepakankamam apšvietimui, Canon HV-30 rodo geresnius vaizdo rezultatus, be to, Sony HDR-HC9E neturi analoginio vaizdo įvesties galimybės.

PAL televizijos standarto, šios kameros nesiskiria, išskyrus tai, kad Canon HV-30 korpusas yra juodas.

SONY DCR-SR210E yra pranašiausia iš standartinės raiškos HDD kamerų, nes turi didžiausios talpos diską (60 GB) ir optinį vaizdo stabilizatorių. Jei ir ši netinka, tada kitas vertingas modelis būtų - SONY DCR-SR75E. Ši kamera turi tokios pat talpos diską ir pakankamai didelį optinį priartinimą (x25). Vienintelis šios kameros trūkumas - elektroninis vaizdo stabilizatorius.

Jei nepagailėtumėt dar porą šimtukų, tai išeitų aukštos raiškos SONY HDR-SR10E kamera, kuri būtų kur kas pranašesnė už kuklesnio biudžeto kameras (kalbu apie vaizdo kokybę). Tarp vaizdo standartinės ir aukštos raiškos yra labai didelis kokybės skirtumas, todėl siūlyčiau neskubėti atmesti šio brangesnio pasiūlymo. Jei šis variantas jums bus nepriimtinas, tada rinksimės ką nors iš standartinės raiškos kamerų.

Šios kameros filmuotą medžiagą saugo į skirtingas laikmenas: SONY DCR-DVD306E į mini DVD diskelį, o JVC GZ-MG330AE - į vidinį kietąjį, 30 GB talpos, diską (HDD). DVD kameros privalumas, kad prifilmuotą ir finalizuotą diską galima dėti tiesiai į DVD grotuvą peržiūrai, nereikia kameros junginėti prie televizoriaus laidais. Tai patogu tiems, kurie nesiruošia užsiimti video montažu ir nenori kompiuterio apkrauti filmuota medžiaga. HDD kameros pranašesnės, nes ilgą laiką nereikia galvoti apie laikmenos pakeitimą. Tačiau netikėtai pasibaigus tuščiai vietai ir neturint šalia kompiuterio, kad nukrauti prifilmuotą medžiagą, filmuoti jau nebegalėsite. Na, kažkoks tai išsigelbėjimas yra atminties kortelė. Nepatikusį, bet kurį nufilmuotą epizodą (tarp dviejų Rec mygtuko paspaudimų), galima ištrinti iš HDD kameros. Iš DVD kameros tai galima padaryti tik tuo atveju, jei yra naudojamas perrašomas diskas (DVD-RW). Į SONY DCR-DVD306E kamerą dedama Memory Stick Pro Duo atminties kortelė, o į JVC GZ-MG330AE - microSD/microSDHC.

Visos kameros yra vertos savo kainos. Tik vartotojų reiklumas kamerai yra skirtingas, todėl ne visiems yra racionalu pirkti brangias kameras, jei jų galimybės nebus išnaudotos. Vis tik jums prieš renkantis konkrečius modelius jau reikia būti tvirtai apsisprendus, miniDV, ar HDD. Kad būtų lengviau, dar keletas jų privalumų ir trūkumų: miniDV yra patogu kaupti video archyvą ir jį saugiai laikyti, nebijant, kad laikmena taps visiškai nenuskaitoma, kaip kad gali nutikti su DVD, ar HDD. Daugelis laiko miniDV atgyvena, tačiau teoriškai tiek vaizdo, tiek garso kokybė miniDV yra geresnė, nei standartinės raiškos HDD, ar DVD. Tačiau, jei jums nėra labai aktualu rimtesnis filmuotos medžiagos montažas ir svarbu ilgas nepertraukiamas filmavimas bei greitas filmuoto epizodo suradimas, tada racionalesnė būtų HDD.

Pradžioje aš suklasifikuosiu kameras pagal svarbiausius jų parametrus, o po to jūs man pasakysite, kokio tipo kamera geriausiai tenkintų jūsų poreikius ir tada išsirinksime konkretų modelį. Pradėti reikia nuo kameros raiškos (rezoliucijos). Šiuo metu jos yra dvejopos, standartinė raiška (kadriuko išmatavimai 720x576 taškų), ir aukštoji raiška (kadriuko išmatavimai 1920x1080 taškų). Už jūsų biudžetą galima įsigyti standartinės raiškos kamerą (aukštajai raiškai reikėtų skirti papildomai tūkstantėlį), kuri gali saugoti vaizdą skirtingu formatu į skirtingas laikmenas: - miniDV kamera filmuoja DV formatu, saugo vaizdą į miniDV kasetes, kurių trukmė, filmuojant standartiniu greičiu, yra 60 arba 80 min., o sulėtinus juostelės traukimo greitį, atitinkamai pusantro karto ilgesnė. Šis formatas yra mažiausiai suglaudintas, į kompiuterį perkelta viena filmuotos medžiagos valanda užima apie 13 GB, bet jei planuojate pasinerti į video montažo malonumus, tai šis formatas šiam užsiėmimui yra tinkamiausias; - HDD kamera filmuoja Mpeg-2 formatu ir saugo medžiagą į vidinį kietąjį diską, kuris gali būti 30-120 GB talpos. Priklausomai nuo užsiduotos filmavimo kokybės Mpeg-2 valandos trukmės medžiaga užima 3-6 kartus mažiau vietos nei DV. Ši kamera pranašesnė už pirmąją tuo, kad gali daugiau sutalpinti medžiagos į vieną laikmeną, kuri, deja, yra nekeičiama. Prifilmavus diską, būtina medžiagą nukrauti į kompiuterį. Montažui šis formatas mažiau tinkamas; - DVD kamera filmuoja taip pat Mpeg-2 formatu, o medžiagą saugo į miniDVD diskelius (8 cm skersmens). Patogi tuo, kad prifilmavus ir finalizavus diską, galima jį iš kameros dėti tiesiai į DVD grotuvą ir mėgautis nufilmuotais vaizdais. Nereikia jokių laidelių jungiančių kamerą prie televizoriaus; - kortelinės kameros (dažniausiai dedamos SD atminties kortelės), saugo filmuotą medžiagą į šias korteles, o filmuoja tuo pačiu Mpeg-2 formatu. Privalumas tas, kad prifilmavus kortelę, ją galima pakeisti tuščia. Dar šių kamerų privalumas, kad jos neturi judančiu detalių, todėl eikvoja mažiau energijos ir mažiausiai jautrios sukrėtimams. - hibridinės kameros turi vidinį kietąjį diską ir kortelę; - kameros su vidine atmintimi. Tai kažkas panašaus į HDD kameros laikmeną, kuri yra kortelinės kameros tipo. Taigi, išsirinkite jums tinkamiausią kameros formatą, o tada bus išrinktas ir modelis.