Bet kokios mėgėjiškos aukštosios raiškos kameros vaizdo kokybė bus geresnė už mėgėjiškos standartinės raiškos kameros vaizdo kokybę. Aukštos raiškos filmuotos medžiagos montažas reikalauja žymiai pajėgesnio kompiuterio, nei dirbant su standartine raiška. Perkėlus medžiagą iš bet kokios kameros į kompiuterį, medžiaga išlieka identiška originaliai. Klausimas tik kaip jūs žiūrėsite galutinį produktą. Jei neturite aukštos raiškos televizoriaus ir DVD grotuvo, o taip pat aukštos raiškos diskų rašiklio, tada sumontuotos medžiagos aukštąją raišką galėsite išvysti tik kompiuterio monitoriuje. Jei turite tik aukštos raiškos televizorių, tada aukštąja raiška galima mėgautis prijungus kamerą tiesiog prie televizoriaus per HDMI jungtį.

Objektyvas tai nebijo, ant korpuso keletas lašelių taip pat gali nukristi, nieko baisaus nenutiks. Tačiau, jei kamera panirs po vadneniu, tai tik kibiran bus galima ją išmesti. Kitas svarbus dalykas, visos kameros turi drėgmės daviklį, atjungiantį kamerą kelioms valandoms, esant per didelei oro drėgmei. Jei šaltą kamerą įsinešinte į šiltą ir drėgną vandens parko patalpą, po minutės kamera turėtų išsijungti, taip apsaugodama save nuo sugedimo. Jei sugebėsite kamerą apsaugoti nuo stipraus aplaistymo (galite polietileniniu maišeliu ją aprengt) tada bandykite filmuoti. Jei objektyvas aprasos - nuvalykite jį vata, arba ausų krapstukais, su storais galas. Kad nesuveiktų drėgmės daviklis ir neaprasotų objektyvas, patartina kamerą bent valandą palaikyti šiltoje patalpoje, arba įeiti į drėgną patalpą prieš tai keliolika minučių pafilmavus, ar palaikius ją pauzės režime. Tada kameros vidus bus išilęs ir drėgmės daviklio suveikimo tikimybė bus daug mažesnė.

Visos kortelinės bei su vidine atmintimi, kaip ir HDD kameros, pradedant filmuoti sukuria naują failą, o baigiant - jį uždaro. Taigi, gaunate daug failu, kuriuos peržiūrėti iš kameros galima sklandžiai, kaip vientisa failą. Perkėlus į kompiuterį, jei tai būtina, juos jau reikia pačiam apjungti į vieną.

Labai mažai informacijos pateikėte, tačiau galimi sprendimai būtų tokie: 1 - mažinti suspaudimo laipsnį; 2 - keisti išvedimo formatą; 3 - keisti kovertavimo programą.

Galite pirkti bet kokią SD (Secure Digital) kortelę. Panasonic NV-GC330 kamera skaito ir SDHC korteles, vadinasi kortelės talpos apribojimų jai nėra. Šiai dienai talpiausia SD kortelė yra 32 GB. Tačiau švaistyti didelių pinigų talpiai kortelei tikrai neverta, nes tiek fotonuotraukos, tiek video medžiaga, užsaugota joje yra, švelniai tariant, apgailėtinos kokybės.

Dėl vieno įrašo, tai gana absurdiška. Jei neklystu, televizijoje, miniDV kasetės naudojamos tris kartus, po to jos yra nurašomos. Mano rekomendacija: perrašinėkite mažiausiai iki 10 kartų ir jei nematote akivaizdaus kokybės pablogėjimo, galite filmuoti dar. Santykinė oro drėgmė neturėtų būti arti šimtaprocentinės, nes truputi sumažėjus temperatūrai, vandens garai gali kondensuotis, tačiau greičiau drėgmės daviklis atjungs kamerą, nei drėgmė pakenks juostelei. Darbo metu, kameros viduje juostelė ir taip įkaista virš 30 °C, todėl aplinkos temperatūra ir tiesioginiai saulės spinduliai ne taip įtakoja juostelę, kaip pvz., akumuliatorių. Daugkartinis kasetės naudojimas gali užteršti galvutę, nei negrįžtaimai jai pakenkti. Profesionalios juostelės yra brangesnės, nes jose saugant filmuotą medžiagą, broko tikimybė yra mažesnė. Šiaip, jei nesimato akivaizdaus broko, kaip iškritimai ar kt., tai filmuotos medžiagos kokybė bus identiška filmuojant tiek su mėgėjiška, tiek su profesionalia miniDV kasete. Filmuotos medžiagos kokybė priklauso nuo pačios kameros optikos ir mikrofono.

miniDV kasetės taip neklasifikuojamos. Standartinė klasifikacija būtų: miniDV, DVCAM ir DVCPRO. Pastarųjų dviejų standartų mėgėjai nenaudoja. Standartinis tipas yra visos pigiausios, pigios ir brangesnės miniDV kasetės skirtos mėgėjams. "Master" kasetes naudoja profesionalai, kai yra labai svarbu užtikrinti broko nebuvimą (pvz., kadriukų iškritimą). "Master" kasetės yra brangesnės, tačiau mėgėjams tikrai neverta jų pirkti nes ir standartinės yra pakankamai kokybiškos.

Būna povandeniniai dėklai ir apsauga nuo lietaus. Tačiau mėgėjiškoms kameroms, kiek žinau jų ir nebūna, nes jų kaina nenusileidžia pačių kamerų kainai. Vandens parke, kur santykinė drėgmė yra šimtaprocentinė, įnešus neapšildytą kamerą, ji ilgai nepafilmuos, nes suveiks drėgmės daviklis, kuris ją kelioms valandoms atjungs. Tokiam filmavimui patikimiausia ją yra hermetiškai uždaryti. Pigiausiai, praktiškai nuline kaina, tai galima pačiam pasidaryti iš polietileno maišelio, iškerpant jame objektyvui tinkamą skylę, o kitą pusę užklijuoti lipnia juosta. Jei objektyvas rasoja, galima pasidarytuose kameros marškiniuose įtaisyti ir plastikinį langelį.

Niekada ateityje nepasikliaukite filmuotos medžiagos pabaigos ieškojimo funkcija. Ji neveikia preciziškai. Geriau yra atsiminti, kokiu kadru baigėte filmuoti paskutinį epizodą. Kitas dalykas, dėl ko virš 5 min. liko nesurasta, gali būti, kad filmuotos medžiagos peržiūros metu jūs sustabdėte kamerą truputėlį prasukę tuščios juostos gabaliuką su nuliniu laiko kodu (angl. timecode), nes naujoje kasetėje laiko kodas yra 0:00:00:00 ir filmavote toliau nuo to nulinio laiko kodo. Po to, atsukus peržiūrai juostelę, vėliau su automatinės pabaigos suradimo funkcijos pagalba, ieškant filmavimo pabaigos ir atsitiko bėda, nes ši funkcija suprato šį nulinio laiko kodo gabaliuką, kaip filmuotos medžiagos pabaigą. Būna net taip, kad filmuojant į naują kasetę, net po pauzės paspaudimo ir pakartotinio filmavimo, laiko kodas nusimuša (tai nėra nei kameros gedimas, nei juostelės brokas). Taigi, kitas kadras filmuojamas vėl nuo 0:00:00:00, ir vėliau, automatinis pabaigos ieškojimas randą šią vietą ir jūs filmuodamas prarandate toliau esančius kadrus. Mano patarimai būtų, kuo mažiau peržiūrinėti tai, ką nufilmavote (taip mažiau kenksite juostelei), tada nebus jokių praradimų ir kad laiko kodas būtų ištisinis, daugelis videomėgėjų į naujas miniDV kasetes prieš filmuodami įrašo laiko kodą, t.y., naują kasetę deda į kamerą ir uždengtu objektyvu "prafilmuoja" visą valandą nuo pradžių iki pabaigos. Taip bus garantuota, kad filmavimo metu laiko kodas nenusinulins ir jūsų neklaidins.

Ulead VideoStudio 11 Plus, Sony Vegas 7.0e, Final Cut Express 4, Pinnacle Studio Plus 11 ir 12, Canopus EDIUS Pro 4.5. Dirbant su šiomis prorgramomis reikia pasirinkti aukštąją raišką (HD), tada kokybė nenukentės. Tačiau iki šiol išlieka problema, kaip jūs galutinį variantą pateiksite ir per kokį prietaisą žiūrėsite. Kad aukštosios raiškos kokybę išsaugoti iki galo, reikia nufilmuotą medžiagą pateikti įrašytą į Blu-ray Disc ir peržiūrėti per tokį pat grotuvą.