Galima su bet kokia kamera filmuot, nes neprofesionali, nepriekabi akis neįžvelgs skirtumo tarp vaizdo kokybės, gautos skirtingomis kompaktinėmis HD kamerosmis. Tačiau jei norite pradėti tokį verslą, tai tam reikalui reikia pusiauprofesionalios kameros, nes kompaktiškos tinka tik nebent draugų paprašius pafilmuot.

Filmuojant pakaitine skleistine (50i) ir po to peržiūrint medžiagą per kompiuterio monitorių "šukų" efektas nėra brokas, tai normalu. Žiūrint medžiagą per televizorių, vaizdas atrodys nepriekaištingai. Filmuojant progresyvine skleistine šio efekto nebus, taciau gali pasireikšti kitas, "strobo" efektas, kuri matomas kaip lengvas mirgėjimas. Taigi, pafilmuokite abiem skleistinėm ir kuri jums atrodys priimtinesne, tą ir pasirinkite. "Šukas" galima naikinti, tačiau jos naikinamos mažinant ryškumą. Jei konversijos metu pasirinkote DV AVI, tai natūralu, kad drastiškai pabloginote vaizdo kokybę, nes jūsų žaliavinė medžiaga yra aukštosios raiškos, o DV - standartinės (dvigubai mažesnės raiškos). Eksportavimo metu, jums reikia rinkktis ką nors iš HD, AVCHD ar pan. Kiekvienas perskaičiavimas atsiliepia kokybei. Nustatinėjant eksportavimo parametrus reikia rinktis kuo didesnį duomenų srautą bei dvigubą perskaičiavimą. Visa tai kokybę gerins, tačiau perskaičiavimas truks ilgiau ir galutinė medžiaga užims daugiau vietos.

Iš jūsų išsirinktų modelių, Sony HDR-HC37E pranašesnė savo galingesniu optiniu priartinimu. Visi kiti kamerų paramtrai yra vienodi. Šių kamerų kaina yra gerokai mazesnė už jūsų numatytą biudžetą, tačiau ieškoti kažko brangesnio iki numatytos ribos tikrai neverta, nes geresnės vaizdo bei garso kokybės, pridėję kelis šimtus litų, nesurasite.

Tos lux vertės, pateikiamos specifikacijose, nelabai tiksliai nusako ir palygina skirtingų gamintojų kamerų išgaunamo vaizdo kokybę prietemoje. Jei lyginti vieno gamintojo šį parametrą, tada galima spręsti apie vaizdo kokybę, esant nepakankamo apšvietimo sąlygomis, nes, manau, skirtingi gamintojai skirtingais metodais, vadovaudamiesi skirtingais kriterijais šį parametrą vertina. Daugeliu atvejų, Sony kameros išspaudžia geresnius vaizdo kokybės rezultatus filmuojant prietemoje, nei Panasonc, todėl, kad Sony matricos yra didesnės, o Panasonic kamerose daugeliu atveju yra mažesnės trys matricos, kurios leidžia atkurti kokybiškiau spalvas, esant normaliam apšvietimui. Jei kataloge rašo, kad Sony HDR-SR12 E jau nebegaminama, šiuo klausimu jums reikia kreiptis tiesiog į "Fotofabriko" pardavimų vadybininkus, gal dar jų yra sandėlyje. Jei modelis nebegaminamas tai greičiausiai reiškia, kad pasirodys naujas (nes juos naujus kepa kaip blynus), tačiau visiškai nereiškia, kad senasis modelis buvo prastas ir naujasis bus geresnis. Dažnai būna, kad naujieji modeliai būna pigesni, nes yra supaprastinti. Visų mėgėjiškų kamerų valdymas yra patogus mėgėjams, nes pakanka spaudinėti "Rec" mygtuką ir slankioti "Zoom" rankenėlę. Profesionalesniam (rankiniam) valdymui jos nėra patogios, nes visi parametrai, kuriuos galima nustatyti rankiniu būdu, reguliuojami per meniu, o tai yra nepatogu. Pusiauprofesionaliose bei profesionaliose kamerose šių parametrų valdymo rankenėlės yra iškeltos į kameros paviršių.

Sony SR11E Canon HF 20 filmuojamą medžiagą saugo į atminties kortelę, o JVC GZ-HD40 - į vidinį kietąjį diską. Tai yra vartotojo patogumo ir pasirinkimo klausimas. Į vidinius kietuosius diskus galima prifilmuoti daugiau, tačiau jie negali būti pakeičiami, o taip pat jautresni sukrėtimams nei kortelinės kameros. Jei rinktis pagal išgaunamo vaizdo kokybę, aš rekomenduočiau jums rinktis: Sony SR11E, jei jums patogiau kai kamera saugo filmuojamą medžiagą į keičiamą atminties kortelę ir JVC GZ-HD40, jei labiau jums tinkama kamera su vidiniu, 120 GB talpos, kietuoju disku.

Kuo daugiau pinigėlių skirsite studijai, tuo darbas bus malonesnis. Kukliausiai galima apsieiti su spartesniu kompiuteriu, montažo programa (Pinnacle Studio, Sony Vegas, Final Cut Pro paskutinėmis versijomis) ir sumontuotą medžiagą laikyti kompiuterio, ar išoriniame diske, kurią per HDMI jungtį galima būtų išvesti į Full HD televizorių. Jūsų minėtos bei mano siūlytos Canon LEGRIA HF kameros filmuoja tuo pačiu formatu. Brangesnis variantas, bet ir rimtesnis, tai į kompiuterį įdiegti Blu-ray Disc rašantįjį įrenginį ir sumontuotą medžiagą perrašinėti į Blu-ray Disc diskus, o jų leidimui įsigyti Blu-ray Disc buitinį grotuvą prijungiamą prie Full HD televizoriaus. Tai gi, tokiam minimalistiniam studijos variantui tų likusių pinigėlių tikrai užteks (jei neskaičiuoti video redagavimo programos pirkimo), na o antrasis variantas, kol kas dar yra palyginti labai brangus malonumas.

Tokiam filmavimui atspariausia bus į korteles filmuotą medžiagą sauganti kamera, nes ji neturi sparčiai besisukančių masyvių detalių. Jūsų išsirinktos kameros saugo vaizdą į vidinį kietąjį diską. Tokios kameros labiausiai bijo perkrovų ir kratymo. Aš siūlyčiau: Canon LEGRIA HF S100, ar Canon LEGRIA HF20, kurios būtų tinkamiausios jūsų planuojamam užsiėmimui. Turi ir labai didelę matricą, kuri užtikrins kokybišiką vaizdą esant ir nepakankamam apšvietimui, ir optinį vaizdo stabilizatorių, kuris efektyviai panaikins minivibraciją. Canon LEGRIA HF20 bei Canon LEGRIA HF200 modeliai taip pat yra verti dėmesio ir jūsų filmavimo pobūdžiui tiktų, tik jų matricos yra mažesnės.

Jei jums svarbu hibridinis duomenų įrašymas, tada galima svarstyti įsigyti vieną iš šių dvejų Panasonic modelių, tačiau jei jūs labiau vertinate vaizdo kokybę, tai siūlyčiau pasilikti prie Sony HDR-CX11E, nes jos matrica yra kone dvigubai didesnė už Panasonic, o tai reiškia, kad ir prietemoje Sony išspaus geresnę vaizdo kokybę.

Šių kamerų techninės charakteristikos labai panašios. Panasonic turi tris matricas, kas suteikia natūralesnes spalvas filmuojant dieną, tačiau Sony - didesnę matricą, kuri leidžia kokybiškiau filmuoti prietemoje. Be to, pastarosios ir vidinis kietasis diskas yra gerokai talpesnis.

Paprastesnės video redagavimo programos, tačiau pakankamai didelių galimybių, nuo kurių patarčiau pradėti, būtų: Pinnacle Studio 12 versija, Sony Vegas 9 versija, Ulead VideoStudio Plus 11 versija ir pan. Tik vienas "bet", kad išlaikyti aukštąją raišką iki pat galutinio produkto, jums sumontuotą medžiagą reikės žiūrėti iš kompiuterio, na o idealus variantas būtų įsigyti Blu-ray Disc rašiklį, tokių pat tuščių diskų ir buitinį Blu-ray Disc grotuvą, kuris bus sujungtas su HD televizoriumi.