Kad įsigyti jūsų poreikius tenkinančią kamerą, galima išleisti ir per pus mažiau, pvz., Sony HDR-XR500 VE arba Sony HDR-XR520 VE yra nesunkios, turi labai gerai dirbantį optinį vaizdo stabilizatorių, talpų diską ir kokybiškai filmuoja prietemoje. Na jos tik nelabai atsparios kratymui. Atspariausios sukrėtimams yra kameros, filmuojančios į atminties korteles. Labai puikius rezultatus gausite su Sony HDR-HC9E. Ji saugo vaizdą į kasetes (trukmė viena val.), tačiau šis formatas (HDV) yra mažiau glaudintas už kamerų, filmuojančių į vidinius kietuosius diskus bei korteles, todėl montuoti jį yra lengviau, maloniau ir kokybiškiau. Šį formatą naudoja ir profesionalios HDV kameros. Jei biudžetą timptelti šiek tiek virš 10 000 Lt, galima būtų įsigyti pusiauprofesionalias kameras: Sony HDR-FX1000, ar Sony HDR-FX7E. Tačiau, tokias kameras perka tik tie, kuriems video yra jų gyvenimo dalis, arba nesunkiai gali tai sau leisti.

Pagrindinis kriterijus - vaizdo kokybė, kurą labiausiai lemia raiška. Yra standartinė raiška (720x576 tašių) ir aukštoji raiška (1920 (1440)x1080). Saugoti filmuotą medžiagą, kameros gali į miniDV kasetę (tokias renkasi, kas rimtai užsiima video montažu), vidinį kietąjį diską (HDD) ir į atminties korteles. Pastarosios dvi laikmenos pasirenkamos pagal vartotojo poreikius. HDD yra talpesnė, tačiau jautresnė sukrėtimams. Kiti svarbus kamerų parametrai: vaizdo stabilizatorius (optinis geriau nei elektroninis), optinio priartinimo galingumas (kuo daugiau tuo kai kada patogiau, būna nuo 10 iki 60), na ir žinoma, kas rimtai ketina užsiimti video menu, tie dairosi kameros su kuo daugiau ir patogesniu nepriklausomai rankiniu būdu valdomų parametrų (t.y., fokusavimo žiedas, išlaikymas, diafragma, optinis priartinimas). Jeigu aprašytumėte savo kaip video operatoriaus poreikius, ar pasakytumėt, kiek pinigėlių šiam malonumui galite skirti, aš pasistengčiau išrinkti tinkamiausią jums modelį, nes paprastai geresnės kameros daugiau ir kainuoja.

Aukštoji raiška, VHS įėjimas (AV IN), HDD ir 3000 Lt yra nesuderinami dalykai. AV IN funkciją turi praktiškai tik brangesnės kasetinės kameros. Prestižiniai kamerų gamintojai ir yra tie, kurių produkcija prekiauja "Fotofabrikas". Geriausio išskirti neįmanoma, nes šių gamintojų produktai yra vienodai kokybiški, o vartotojai renkasi dažniausiai ne pagal gamintoją, o pagal jiems tinkamiausių parametrų derinį. Jeigu jūs pasakytumėte, kokio pradžioje išvardinto parametro atsisakote (kuris yra mažiausiai svarbus, arba bent jau išdėliokite pageidavimus prioriteto tvarka), tada galėtumėme pradėti rinktis.

Aukštosios raiškos Mpeg-2 užima apie 13 GB, tačiau AVCHD gerokai mažiau. Kur jūs perskaitėte, kad AVCHD užima 30 GB? Pertvarkyta montažui aukštos raiškos video medžiaga gali užimti 30 GB, bet tik ne AVCHD.

Su šia programa jūs padarysite viską: įkelsite filmuotą medžiagą, ją sumontuosite (karpysite, kaitaliosite, dėsite vaizdo efektus, perėjimus, titrus, pridėsite papildomą garso takelį ir pan.) ir išvesite į DVD ar atskirą video bylą (failą).

Toshiba Gigashot K80 didelis privalumas - didelė 1/3 colio matrica. Lyginant ją su Sony ir JVC, savo optinio priartinimo galingumu, ji joms nusileidžia. Sony ir JVC gali filmuoti ir į atminties kortelę, Toshiba Gigashot K80 turi didesnį vidinį kietąjį diską. Sony SR37 turi labai galingą optinį priartinimą ir nespalvoto filmavimo visiškoje tamsome mažais atstumais galimybę, tačiau jos matrica yra labai maža. Taigi, absoliučių privalumų nei viena kamera viena prieš kitą neturi. Tačiau jei vertinti nufilmuoto vaizdo kokybę, tai geriausiais rezultatais pasižymės Toshiba Gigashot K80.

Yra tokia funkcija. Nežinau kaip su 12 versija, bet 9-oje reikia spausti laiko juostos (timeline) viršutiniame kairiajame kampe užvedus su pele atsiradusią piktogramą (Open/close video toolbox), išvažiavusiame lange spausti (Add an effect to a video clip), iš sąrašo išsirinkti Time Effects ir gretimame lange pasirinkus Speed spausti OK ir slankiklio pagalba pasirinkti pageidaujamo sulėtinimo/pagreitinimo laipsnį. 12-oje versijoje išdėstymas gali šiek tiek skirtis, tačiau neabejoju, kad ši funkcija nepanaikinta.

Grotuvai padeda prailginti kameros galvutės tarnavimo laiką, tačiau yra per daug brangūs, kad atsipirktų mėgėjams. Tai būtų vienas dalykas. Kitas - labiau džiuginantis, kad perkelta žaliavinė filmuota medžiaga ir konvertuota užima tiek pat vietos, nes jau filmavimo metu ji yra labiau glaudinama (Mpeg-2), nei standartinės raiškos DV medžiaga. Šiais laikais, skirti 13 GB disko vietos vienai valandai filmuotos medžiagos, nėra jau taip ir skausminga. Racionaliau, manau, yra įsigyti talpesnį išorinį diską, nei HDV kasečių grotuvą. Tokiu būdu ne tik kameros galvutę, bet dar ir kasetes apsaugosite nuo mechaninio dėvėjimo.

Gal vis tik jūsų poreikius labiau tenkintų JVC GZ-HD40. Ji yra universalesnė filmuojamo objekto apšvietimo atžvilgiu. Fotografuoti galima su bet kuria kamera, ar iš video medžiagos, kurio nors kadriuko padaryti fotonuotrauką, tačiau jos kokybė nusileis toms nuotraukoms, padarytoms net su pačiu paprasčiausiu fotoaparatu. Žodžiu, fotografuokite su kamera tik bėdai prispyrus, kai informacija svarbiau už kokybę, tačiau jei norite kokybiškų nuotraukų, teks pasinaudoti fotoaparatu.

Jums ją privalo įteikti kameros pardavėjas, kartu su perkama kamera. Jei kamerą pirkote padėvėtą, tada bandykite teirautis kameromis prekiaujančiose parduotuvėse, ar kreiptis į "Fotofabrkio" pardavimų vadybininkus.