Ši kamera filmuoja 1280 x 720 taškų progresyvine skleistine, 30 kadriukų per sekundę greičiu ir įrašo vaizdą Mpeg-4 formatu į SD kortelę. Šia kamera filmuoto vaizdo kokybė patektų tarp DV standartinės ir aukštos rezoliucijos (HDV). Maži išmatavimai, geras kokybės ir suspaudimo santykis, būtų šios kameros privalumas, tačiau rimtam montažui toks variantas netinka. Fotografuoja ši kamerytė kaip 7 megapikselių fotoaparatas (taip giriasi gamintojai), tačiau kaip yra iš tiesų, negaliu pasakyti. Dėl kameros pirkimo ir kainos, klauskite pardavimų vadybininkų.

Tai vienos matricos, palyginti didelės (CCD, 1/2,5"), filmuojanti standartine rezoliucija ir įrašanti vaizdą Mpeg-2 formatu į 40 GB talpos diską. Sony dar gamina panašias kameras: SONY DCR-SR30E SONY DCR-SR50E Yra ir aukštesnės rezoliucijos panašaus tipo kamerų: SONY HDR-SR1E - filmuoja HDV formatu į kietąjį 30 GB diską. SONY HDR-UX1E - filmuoja AVC formatu į DVD diskus. Panasonic HDC-SD1 - filmuoja į SD kortelę AVCHD formatu. Dėl kainos negaliu patarti, nes nežinau, kiek galite išleisti. Taipogi negaliu patarti ir konkretaus modelio, nes nežinau kokie jūsų ketinimai dėl tolimesnės nufilmuotos video medžiagos apdorojimo. Ar jūs užsiimsite montažu, ar tik archyvuosite filmuotą medžiagą, truputį apkarpęs, skaitmeninėse laikmenose. Firma šiuo atveju įtakos neturi, visų gamintojų kameros filmuoja puikiai.

Jei kalbėt apie gamintoją, tai patys geriausi ir brangiausi būtų Shure firmos mikrofonai. Kokybiškam kalbos įrašymui, pakanka ir kitų gaimntojų (Sony, Philips bei kt.) mikrofonų (kaina 100-200 lt). Mikrofonas priimantis 50-18000 Hz dažnio garsą, būtų geras pasirinkimas ir žinoma, kuo jis platesnis, tuo mikrofonas geresnis. Mikrofonai būna dinaminiai, tai tie dideli, laikomi saujoj ir kondensatoriniai - mažiukai, prisegami prie atlapo. Tiek vieni, tiek kiti gali būti laidiniai ir belaidžiai. Pastarieji, žinoma, brangesni, tačiau patogesni, nėra pavojaus, kad susipainiosit laiduose, bet prie tokios mažytės kameros kaip jūsų, radio imtuvas atrodytų labai gremėzdiškai. Dar vienas dalykas, pirkite kuo mažesnio impedanso mikrofoną (ne didesnio kaip 600 Ω), tokiu atveju galėsite naudoti labai ilgą mikrofono laidą (net iki 300 m), nesijaudindami dėl įrašomo garso kokybės kritimo. Pvz., turėdami 10000 Ω mikrofoną, gausite didelius aukštųjų dažnių nuostolius net prijungus jį 5 metrų ilgio laidu. Tačiau įrašinėjant kalbančio žmogaus balsą, aukštųjų dažnių praradimas nėra ypač girdimas. Paprastai dinaminiai mikrofonai būna žemo, o kondensatoriniai - aukšto impedanso. Pastarųjų veikimui dar yra būtina fantominė srovė, kurią suteikia maitinimo elementas prie mikrofono.
Naudingas patarimas: naudodami išorinį mikrofoną, būtinai užsidėkite ir ausines. Taip girdėsite, ar įrašomas garsas yra kokybiškas ir ar jis apskritai patenka į kamerą. Būna ir taip, kad per skubėjimą pamirštama įjungti patį mikrofoną, arba ne iki galo įstumiama į kamerą mikrofono laido jungtis ir tada gaunasi vaizdas su šnypščiančiu garso takeliu, nes į kameros mikrofono lizdą įstumus jungtį, vidinis mikrofonas yra atjungiamas.
Kitas praktinis pasiūlymas: jūsų kameros mikrofono lizdas yra 3,5 mm (angl. minijack) ir visi parduodami tokie mikrofonai turi mono jungtį. Vadinasi, filmuojant, jūsų kamera garsą įrašys tik į kairįjį garso kanalą. Vėliau montuodamas galėsite jį sudubliuoti, bet patogiau būtų, kad gasas būtų įrašomas į abu kanalus (bus taip pat mono, bet nors subalansuotas). Aš pats nusipirkęs mikrofoną, nupjoviau mono jungtį ir prilitavau stereo, uztrumpinęs kairįjį ir dešinįji kanalus.
Jei dar jus domina, būna, taip vadinami, kryptiniai (angl. shotgun) mikrofonai. Jie tinka šnipinėjimui, nes garso priėmimo kampas būna apie 30°. Priešingai įprastiniams mikrofonams, kurie garsą "sugaudo" praktiškai sferiškai, kryptiniai nufiltruoja visa šoninį triukšmą ir priima tik tą garsą, į kurį yra nukreipti.
Daugiau naudingos informacijos apie mikrofonus gausite panagrinėjęs:
http://en.wikipedia.org/wiki/Microphone

Pasižiūrėkite i šias kroviklių nuotraukas:
http://www.fotofabrikas.lt/katalogas-2466163.html
Jei jūsų kameros baterijos kontaktai išdėstyti panašiai ir į kamerą kišamo maitinimo jungties forma panaši, tada užsakinėkite jį. Vietoj atsinešęs kamerą išbandykite, ar jis jums bus tinkamas.

Jūs tą adapterį greičiausiai jau turite. Tai tas pats daikčiukas į kurį statote kameros akumuliatorių kai jį kraunate, o taipogi jungiate prie jo kemerą, kai norite ją maitinti nuo tinklo, o ne nuo akumuliatoriaus. Tas daiktas ir vadinasi kintamos srovės (ac) adapteris. Lygiai tokio pat adapterio turi prašyti jūsų kamera, kai jūs bandote finalizuoti prifilmuotą diską. Tokiu būdu disko informacija yra apsaugoma nuo praradimo, nes jei finalizavimo metu jūsų akumuliatorius nusibaigs, viskas, ką prifilmavote - pražus. Numirus akumuliatoriui, filmuotos medžiagos perkėlimo į kompiuterį metu, nieko tragiško neįvyktų, tačiau maitinti kamerą nuo adapterio vis tiek yra priverstinai rekomenduojama.

DV standarto raiška yra 720x576 taškų. Netgi profesionalios vaizdo kamereos tokio formato kaip DVCAM ar DVCPRO saugo vaizdą ta pačia raiška ir jokia programa jums neleis išsaugoti vaizo didesne raiška. Be to ir neverta, nes kokybės taip nelaimėsite, tik veltui išpūsite video bylą (failą). Taigi, jokiu mažyčių problemėlių su jūsų kamera nėra. Viskas taip ir turi būti. Jus tikriausiai suklaidino kameros specifikacijos eilutė: "Fotografavimo galimybė 1760 x 1320 2.3 vaizdo elementų". Tai foto nuotraukos raiška, kuri beje, kaip nuotraukai yra per maža, todėl fotografuoti su kamera neverta, o kokybiškam filmavimui 720x576 visiškai pakanka. Žinoma, kokybei ribų nėra, todėl kas dėl jos pamišęs, perka HDV kameras, kurių filmavimo raiška yra 1920x1080. Iškart noriu jus nuraminti, nusipirkote puikią kamerą, tad filmuokite, montuokite, demonstruokite ir lai tai suteikia jums džiaugsmo. HDV įranga kol kas yra žvėriškai brangus malonumas.

Taip, jūs turite nusipirkti IEEE-1394 sąsajos valdiklį (plokštę). Tai galite padaryti bet kurioje kompiuteriais prekiaujančioje parduotuvėje. Ji kainuoja 40-50 lt. Apie šios plokštės pasirinkimą skaitykite:
http://www.xlab.lt/video/?99535
Kaip ją įdiegti į kompiuterį, skaitykite:
http://www.xlab.lt/video/?99545
Firewire kabelį nusipirksite ten pat, kur ir plokštę, arba video aparatūra prekiaujančioje parduotuvėje. Kaina - 10-20 lt.
Svarbu! Jūsų kameroje DV jungtis yra keturių kontaktų. Plokštėje ši jungtis greičiausiai bus šešių kontaktų, nors gali būti ir keturių. Firewire kabeliai būna trejopi: 4 ir 4; 4 ir 6 bei 6 ir 6 kontaktų. Todėl būkite atidus ir nusipirkite jums tinkamą kabelį.

Labai rekomenduotinas kameros formatas - miniDV. Į taškus nereikia kreipti dėmesio, filmavimo kokybei jie įtakos neturi. Privalumai būtų optinis priartinimas. Mažiausias jis būna 10 didžiausias, man žinomas - 32. Optinis vaizdo stabilizatorius yra pranašesnis prieš elektroninį. Kuo instrukcijoj nurodytas minimalus jautrumas mažesnis, tuo kamera kokybiškiau filmuoja, esant prastam apšvietimui, tačiau realiai, visos jos blogai filmuoja prietemoj lyginant su rezultatais, gautais dienos šviesoje. Jei aktualu filmuoti naktį (0 lux), tada rekomenduočiau pirkti kamerą su infraraudonųjų spindulių prožektoriumi. Juos turi Sony, Samsung kameros. Panasonic kitokiu budu filmuoja tamsoje, ką vargiai galima laikyti 0 lux. Pasižiūrėkite šiuos modelius, (kaina atitinka gaminio kokybę): Sony DCR-HC24E Panasonic NV-GS80 Panasonic NV-GS60 Panasonic NV-GS27 EP-S Canon DV MV-901 Canon DV MV-950 Canon DV MV-900 Canon DV MV-700i turi įėjimus, tai reiškia, kad ją galite naudoti kaip video magnetofoną. JVC GR-D225 Patikimiausius gamintojus jau paminėjau.

Laba vakara. 1. Jums reikės net tik AV jungties (AV OUT turi visos kameros be išimčių), bet jungties, kuri palaiko AV IN funkciją (tai bus ta pati fizinė jungtis, tik ją kameroje galima perjungti į IN arba OUT režimą). 2. Jei teisingai supratau, jei nesiruošiate vaizdą įrašinėti iš televizoriaus, tai jums AV IN nereikalinga. DV IN būtų nereiklalinga jei nesiruoštumėte įrašinėti iš kitos skaitmeninės kameros, arba iš kompiuterio DV formato medžiagos, arba iš DV magnetofono. 3. Taip, jūs visiškai teisus, miniDV būtų geriausias pasirinkimas, o DV OUT turi visos be išimčių miniDV formato kameros. 4. Jūs ir vėl teisus, bet kad padaryti DVD universalų ir suprantamą visiems buitiniams DVD grotuvams, po perskaičiavimo į Mpeg-2, dar reikėtų padaryti ir DVD "autoringą" t.y., DVD standartą. Tuo pačiu galėsite padaryti ir gražų, interaktyvų disko meniu. DV formato medžgiagą derėtų saugoti (archyvuoti) miniDV kasetėse ir tik montažo metu laikyti kompiuterio kietajame diske. Visi kiti DV saugojimo būdai kol kas yra labai neracionalūs ir mažiau saugesni. 5. Taip, drąsiai filmuokite, rašykite ant viršaus, kokybė absoliučiai nenukentės tol, kol juostelė kasetėje bus mechaniškai nepažeista. Perrašymų skaičius priklausys nuo naudojimo būdo. Jei jūs prifilmuotą kasetę atsuksite atgal, perkelsite į kompiuterį montažui, po to atsukęs vėl filmuosite ir t.t., tada tokių ciklų galite padaryti nemažai. Nesakau sakičiaus, nes teoriškai jų yra begalybė, tačiau juostelė kiekvieną kart filmuojant praslenka pro traukimo mechanizmą, rotorinę galvutę ir kt., mechaniškai dyla ir tik laiko klausimas, kada atsiras juostelėje pavargęs segmentas, kuris ekrane atrodys kaip brokas, videografai tai vadina iškritimais. Aš, pvz., turiu vieną kasetę, kuri jau perfilmuota virš penkių kartų, o iškritimo nepastebėjau nei vieno, nufilmuotas vaizdas ir garsas be priekaištų. Žinoma, jei jūs dažnai tikrinsite kas nufilmuota, atsukdamas atgal, ypač su vaizdu, ilgai laikysite pauzės režime, tyrinėsite video medžiagą po kadriuką, dažnai kasetę išiminėsite ir įdėjinėsite atgal į kamerą, tai labai sutrumpinsite juostelės ilgaamžiškumą. Tik didelis miniDV kasetės privalumas prieš kitas skaitmenines laikmenas yra tas, kad miniDV juostelės brokuota vieta praslinks pro įrašymo galvutę, duodama kelių kadriukų iškritimą ir toliau dirbs normaliai, o pvz., DVD diskas, broko vietoje sustos. Kartais filmuojant gali atsirasti vienas, ar du maži iškritimai, o perfilmavus, tose pačiose juostelės vietose jų nepastebima, tai reiškia, kad iškritimai atsirado ne dėl juostelės kaltės. To priežasčių gali būti ne viena, apie kurias dabar nekalbėsiu, tačiau tai nelaikoma kameros gedimu ar menkavertiškumu, kiekvienai kamerai, netgi labai brangiai, taip gali nutikti. Tačiau jei matote, kad kadriukų iškritimai atsiranda tose pačiose juostelės vieotose ir jie pradeda jus erzinti, tada, nieko negalvojęs, meskite tą kasetę kibiran ir imkite naują. Taupyti šioje vietoje neverta, jos nebrangios, tik 10-20 lt. Jūsų išdėstytus poreikius visiškai tenkins kamera turinti tik išėjimus. Panasonic NV-GS80 - gera kamera, tik ji truputėlį didesnė už dauglelį delninių kamerų. Jei jums nėra labai aktualu ypač maži kameros išmatavimai, tai ji būtų geras ir nebrangus pasirinkimas. Panasonic NV-GS320 - yra pranašesnė už pirmąją tuo, kad turi tris matricas (3CCD), jos spalvų atkūrimas bus truputėlį geresnis nei vienmatricinės. Tačiau jos optinis priartinimas gerokai nusileidžia pirmąjai. Sony DCR-HC35E - palyginti pigi kamera, turinti dar ir DV IN, tačiau - vienmatricinė. Canon DV MV-901 - ypač pigi ir turi galingą optinį priartinimą, tačiau stabilizavomo sistema yra elektroninė, kuri stabilizuoja prasčiau už optinę.

Ten paprasčiausiai bus praleista Sony kameros stabilizavimo sistema. Visos šiuolaikinės mėgėjiškos kameros jas turi. Sony DCR-HC35E turi elektroninę vaizdo stabilizavimo sistemą, kuri, aišku veiks ne taip gerai kaip optinė Panasonic NV-GS80. Kuo židinio nuotolis didesnis, tuo kamerą reikia stengtis laikyti stabiliau ir jau esant priartinimui virš 10-15 joks stabilizatorius gerai nekompensuos rankų perduodamo virpėjimo. Aš garantuoju, kad vaizdas virpės stipriau filmuojant x32 su opiniu stabilizatoriumi, nei x20 su elektroniniu. Abiem atvejais situaciją gelbėtų tik stovas, ar kitokia atrama. Jūsų vietoje, aš pats rinkčiaus Panasonic, nes mokėti papildomai už DV IN, kurį jūs itin retai naudosite, kažin ar verta, o čia dar turėsite kamerą-teleskopą. Galėsit mėnulyje astronautų pėdsakų ieškot :)