Nežinau, ar pereinamieji žiedai įeina į Raynox HD-5050 pakuotę, tačiau jų būna ir 43 mm skersmens tvirtinimo sriegio. Jei surandate internete tinkamą jums prekę, tada teiraukitės tiesiog "Fotofabriko" pardavimų vadybininko dėl prekės kainos ir jos užsakymo.

1. Nėra tokios kombinacijos. SONY DCR-SR190E turi 1/3 matricą tačiau optiškai priartina x10. 2. Sony duoda plačiausią HDD kamerų asortimentą, o garantinio ir pogarantinio aptarnavimo sąlygos nesiskiria. Šiuo metu visose dirbtuvėse yra milžiniškos eilės priverčiančios klientus laukti po kelis mėnesius nepriklausomai nuo to, ar remontuojama vietoje, ar siunčiama į užsienį. 3. Standartinės raiškos vaizdui užfiksuoti pakanka 0,415 Mpx. Papildomi taškai naudojami vaizdo stabilizavimui. Taigi, jei kamera laikoma rankoje, gal didesnis taškų skaičius ir praverčia, tačiau bet kokiu atveju stabilizatorius, esant tokiam priartinimui ne ką išgelbės. Ant stovo, abiejų kamerų vaizdai atrodys gerai. Kuo daugiau priartinate vaizdą, tuo labiau kadro kraštai įlinksta į vidų. Šis iškraipymas yra laikomas normaliu keičiamo židinio nuotlio objektyvų reiškiniu. Jei jūs manote, kad x25 jums nepakanka, tada reikia įsigyti x40. Apie šių kamerų optikos skirtumus nėra didelės prasmės diskutuoti, nes gera optika kainuoja kelis kartus brangiau už mėgėjiškas kameras.

Parodyti jums konkrečių pavyzdžių aš neturiu galimybės. Kuo židinio nuotolis didesnis, tuo vaizdo perspektyva yra išreikšta mažiau, t.y., vaizdas yra plokštesnis. Į matricos taškų skaičių nereikėtų labai kreipti dėmesio, nes jis čia per didelio vaidmens neatlieka. Pats matricos dydis yra svarbiau. Sony DCR-SR serijos HDD kamerų matricų įstrižainė būna 1/8 arba 1/6 colio. Filmuojant esant dideliam židinio nuotoliui (optiškai priartinus) į matricą patenka mažiau šviesos ir mažesnė matrica duos prastesnius vaizdo rezultatus, esant tokiam pat nepakankamam apšvietimui. Be to, tas šviesos trūkumas, esant maksimaliam priartinimui, gali pasireikšti per visą kadrą nevienodai - kampai, ar kraštai gali būti tamsesni.

Nesu visiškai tikras, bet pagal jūsų aprašymą, bėdą pradžioje suversčiau DVD grotuvui. Galbūt jis neturi tinkamo kodeko, jūsų filmuotai medžiagai atkoduoti. Kokie rezultatai stebimi žiūrint šį diską per kompiuterį? Pabandykite dar jį (tiek Mpeg-2, tiek DVD) pasižiūrėti svečiuose pas keletą draugų. Jei pas visus žiūrint per DVD grotuvą rezultatas bus lygiai toks pats, tada priežastis bus pačiame medžiagos kodavime. Su kokia programa darote galutinį DVD? Ar nuo medžiagos įvedimo iki DVD įrašymo neatliekami jokie skaičiavimai? Ar kamera yra PAL (ar ji pirkta Europoje, ar JAV)?

Šito pasiteiraukite pačių pardavimų vadybininkų.

Tokiam tikslui racionaliausias pasirinkimas būtų standartinės raiškos HDD kamera. Nufilmuotą medžiagą galima greitai peržiūrėti filmavimo vietoje per kameros monitorių, arba per didelį ekraną, prijungus ją prie televizoriaus. Jei norite analizuoti sportininkų techniką, tyrinėjant medžiagą po kadriuką, tada patogiau būtų tai daryti persikėlus medžiagą į kompiuterį, o tai padarysite lengvai ir greitai. Siūlyčiau šias kameras: SONY DCR-SR55 E x25 optinis priartinimas ir 40 GB vidinis kietasis diskas. SONY DCR-SR32 E x40 optinis priartinimas, tačiau mažesnės talpos - 30 GB kietasis vidinis diskas. Yra dar ir tokia: SONY DCR-SR36 E x40 optinis priartinimas ir 40 GB talpos kietasis diskas, tačiau jos matrica yra mažesnė, todėl ir vaizdo kokybė, esant silpnesniam apšvietimui bus prastesnė. Uždarose patalpose didesnis priartinimas kaip x25 praktiškai nereikalingas, todėl būtų galima rinktis kamerą su didesnė talpos kietuoju disku. Pastabėlė/patarimas: tokio pobūdžio filmavimams yra svarbu, kuo ryškesnis greitai judančių objektų vaizdas (stop kadro ryškumas), todėl filmuojant, kameroje reikėtų nustatyti didesnį užrakto greitį (angl. Shutter speed) ir kamerą tvirtinti ant stovo, ar padėti ant stabilaus pagrindo.

Siūlau įsigyti plačiakampį (galima ir "fisheye") konverterį/ius, poliarizacinį ir ND (angl. Neutral Density) filtrus, tvirtinamus 43 mm skersmens sriegiu. Keletas jų yra čia. Jei nėra jūsų kamerai tinkamo "Fotofabriko" kataloge, tada rašykite pardavimų vadybininkui ir jei bus įmanoma, šią prekę jums pristatys.

DV kasetėje medžiaga laikoma kaip ištisinis srautas, o ne kaip atskiri video failai. Taigi, reikia prafilmuoti šią kasetę nuo pradžių iki pabaigos, taip įrašant aplinkinį vaizdą ir garsą. Galima tai atlikti pakavojus kamerą po keliomis pagalvėmis, tada vaizdas bus juodas, o garsas - tylus šnypštimas.

Prieš rekomenduodamas, norėčiau ir aš paklausti, nes tik taip išsirinksime tinkamiausią modelį. Jei nesunku, nupasakokite savo kaip operatorės ateities viziją. Ar labai svarbu, kad kamera išspaustų kuo kokybiškesnį vaizdą prietemoje, ar būtina absoliučioje tamsoje filmafimo galimybė, ar labai svarbu galingas priartinimas, ar ketinate užsiimti video montažu? Pagal nufilmuotos medžiagos saugojimo laikmenas, kameras galima suskirstyti į keturias rūšis: 1. miniDV - kasetinės. Patikimas archyvavimas ir idelaus pasirinkimas montažo mėgėjams. Mėgėjiškam užsiėmimui nebūtinas kompiuteris. Archyvą laikote miniDV kasetėse, o peržiūrėti galite iš kameros, ją prijugus prie televizoriaus. Be papildomo apdorojimo, kompiuteryje laikyti žaliavinę medžiagą neapsimoka - užima per daug vietos. 2. HDD - su kietuoju vidiniu disku. Privalumas, ilgas nepertraukiamas filmavimas. Trūkumas - prifilmuotą diską negalima pakeisti. Norint filmuoti toliau, būtina medžiagą perkopijuoti į kompiuterį ir kameros disko turinį ištrinti. Nufilmuotą žaliavinę medžiagą galite laikyti kompiuterio, arba DVD diskuose. 3. DVD - filmuoja į miniDVD diskelį. Patogu, nes prifilmuotą diskelį iškart galima dėti į DVD grotuvą ir žiūrėti per televizorių. Nereikia kameros jungti laideliais prie televizoriaus, nereikalingas kompiuteris. Kaip ir HDD, šios kameros jautrios sukrėtimams. 4. kortelinės - filmuoja dažniausiai į SD kortelę. Tie patys privalumai kaip ir HDD, tik galima pakeisti laikmeną ir šios kameros yra atspariausios sukrėtimams. Nufilmuotą žaliavinę medžiagą galite laikyti tose pačiose SD kortelėse, kompiuterio, arba DVD diskuose.

Neturiu po ranka šios kameros. Internete taip pat nerandu pakankamai detalių jos nuotraukų. Jei jūs nufotografuotumėt keliais kampais ją ir atsiųstumėt man adresu: [email protected] tada aš jums atsiųsčiau atgal jos mygtukų funkcijų paaiškinimą. Ši kamera fotografuoja į SD kortelę, tačiau su bet kokia video kamera darytų nuotraukų kokybė gerokai nusileidžia net toms, padarytoms su pigiausiais skaitmeniniais fotoaparatais. Filmuotą medžiagą perkelti į kompiuterį reikia per DV jungtį, kitaip dar ji vadinama Firewire, iLink arba IEEE-1394. Tam tikslui galite naudoti pačią paprasčiausią Windows Movie Maker programą. Po to šią medžiagą galite apdoroti/montuoti ir galiausiai įrašyti į CD.