SP - Standard Play. Į miniDV kasetę, priklausomai nuo joje esančios juostelės ilgio (o tai parašyta ant kasetės įpakavimo) jūs galite prifilmuoti 60 arba 80 min. LP - Long Play. Juostelės traukimo greitis pusantro karto lėtesnis, todėl į tą pačią kasetę jūs atitinkamai galėsite prifilmuoti 90 arba 120 min. Abiem režimais vaizdo kokybė bus identiška. Garso kokybė šiek tiek prastesnė (32 kHz, 12 bit vietoj 48 kHz 16 bit - SP režime). Rekomenduojama netaupyti ir filmuoti SP režime nes LP režime atstumas tarp vaizdo įrašo takelių yra siauresnis, todėl ir atkuriamo vaizdo broko tikimybė yra didesnė. O LP režime filmuotą medžiagą su kita kamera apskritai gali būti neįmanoma žiūrėti. miniDV kameros turi daug pliusų, o minusai būtų ribota ištisinio įrašo trukmė, lėtesnis duomenų perkėlimas į kompiuterį, taip pat žaliavinė medžiaga kompiuteryje užima daugiau vietos, daugiau rūpesčių sukelia tiems vartotojams, kurie nenori gilintis į smulkmenas ir montažą, o tik kuo greičiau perkelti nufilmuotą medžiagą į DVD ir panašūs smulkūs minusiukai.

Už tokią sumą aš jums siūlau įsigyti aukštos raiškos kamerą, nes vaizdo kokybės skirtumas tarp standartinės raiškos kameros Sony DCR-SR300 ir pvz., SONY HDR-SR5 E (3029,- lt) yra didelis. (Panagrinėkite kitus Sony HDR moelius.) Tiesa, ji turi elektroninį vaizdo stabilizatorių, kuris šią funkciją atlieka prasčiau nei optinis, tačiau jei palyginsite vaizdo kokybę (raišką), nemanau, kad dar galvosite apie standartinės raiškos kameras. Be to, filmuojant atsainiai ir optinis stabilizatorius nepagelbės, o geras operatorius ir be stabilizatoriaus gerai nufilmuoja. Taigi, jei nuspręsite vis tik pirkti standartinės raiškos kamerą, parašykite dar kartelį ir išsirinksime optimalų variantą.

Nepriklausomai nuo miniDV kameros, jei viskas daroma teisingai, problemų perkeliant į DVD nebūna. Pradedančiajam geriausia yra dirbti su Pinnacle Studio 9 ir aukštesnėm versijom, nes su ta pačia programa jūs padarysite viską, nuo vaizdo įvedimo iki DVD įrašymo.

DV įėjimas naudojamas nufilmuotos medžiagos perkėlimui iš kompiuterio atgal į kamerą. Tai naudigna, jei turite prifilmavę labai daug broko, arba šiaip ketinate įvesti tvarką savo video archyve, ar perrašyti sumontuotą medžiagą. Tada perkėlę medžiagą į kompiuterį, broką iškarpote, o reikalingą medžiagą perrašote atgal į kasetę. Taip pat DV įėjimas naudojamas, kai iš vienos miniDV kameros norite perrašyti nufilmuotą medžiagą į kitą (pastaroji turi turėti minėtą DV IN). Analoginiai Audio/Video įėjimai skirti analoginio signalo įvedimui ir jo skaitmenizavimui į DV formatą. Šios jungties pagalba galite iš analoginio televizoriaus ar vaizdo magnetofono, prijungę kamerą perrayšti ir tuo pačiu konvertuoti medžiagą į DV formatą. Mikrofono lizdas skirtas išoriniam mikrofonui prijungti. Šią jungtį vertina užkietėję video entuziastai, kurie didelę reikšmę suteikia garso kokybei. Ausinių lizdas naudojamas garso kontrolei, bet dažniausiai tada, kada naudojamas išorinis mikrofonas. Jei manote, kad viso šito jums nereikės, tai pakaks kameros tik su išėjimais. Panasonic kameros neturi infraredo. Naktinio filmavimo režime jos prailgina sklendės pravėrimo trukmę (angl. shutter speed), o kai kurios dar pasišviečia apsuktu LCD monitoriumi. Tačiau tai daugiau klientų viliojimas, nei praktinės naudos iš to išspaudimas. Infraraudonųjų spindulių poržektorių turi Sony kameros. Todėl jei yra svarbi absoliučios tamsos filmavimo funkcija, Sony kameros šiuo atžvilgiu yra pranašesnės. Su visomis kameromis galima filmuoti su baterija, arba naudojant tinklo adapteri. Tiek vienas, tiek kitas yra naujos kameros komplektacijoje.

miniDV Sony DCR-HC96E. Idealus varinatas visais atžvilgiais. DVD kameros redagavimui visai netinka, su kietuoju disku kamera gautą vaizdą galima montuoti, o miniDV kamera nufilmuota medžiaga montažui yra ideali.

Yra, tik jis neracionalus: imti analoginius garso ir vaizdo signalus iš A/V ir jungti juos į kompiuterį per analoginio vaizdo įvesties plokštę. O paprasčiausiai nukopijuoti filmuotą medžiagą iš kameros disko į kompiuterio diską negalima, nes pačioje kameroje nėra USB jungties. Dėl docking station modelio nieko negaliu pasakyti. Ieškant šios detalės reikia nurodyti kameros modelio numerį ir prieš perkant išbandyti.

Be docking station jūs galite daryti viską, išskyrus prijungti USB kabelį, t.y., perkelti nufilmuotos medžiagos į kompiuterį be docking station jūs negalėsite. Kitokių variantų nėra. Dėl docking station įsigijimo reikia kreiptis į vaizdo kamerų pardavėjus/vadybininkus.

Kokybė išsilaiko pas visas vienodai. Skiriasi tik pati kokybė ir medžiagos išsaugojimo patikimumas. DVD ir su kietuoju disku (HDD), pažeidus tam tikrus sektorius, informacija labai retais atvejais gali būti nenuskaitoma, miniDV kasetėse taip nebus (kol jos fiziškai ar magnetiškai nesuniokosit). Pati vaizdo kokybė (kalbant apie standartinę raišką - 720x576) gerėja eilėje DVD, HDD, miniDV. Visos kameros kaip ir visi prietaisai turi patikimo veikimo temperatūros ir drėgmės intervalus, iš kurių išėjus, prietaiso darbas gali laikinai sutrikti. Ne kalnai ar sumažėjęs slėgis sutrikdo kameros darbą, o per žema temperatūra ar krituliai, nuo kurių kamerą reikia saugoti, ypač lietaus. Pvz., žiemą įkrauto akumuliatoriaus tarnavimo laikas gali sutrumpėti dviem trečdaliais. Tai yra normalu. Jam sušilus, jo tarnavimo laikas atsistato. Kamerų judantys mechanizmai yra tepami tepalais, kurių klampa, esant žemai temperatūrai, labai padidėja, todėl ir vaizdas gali pradėti striginėti, ar kamera visiškai atsisakyti dirbti. Tik ją sušildžius (būtinai uždarame krepšyje), jos visos funkcijos atsistatys. Norint kalnuose to išvengti, kol nefilmuojate reikia kamerą nešiotis pasikabinus ant kaklo šiltai po striuke.

Įkroviklis - AC-L200.
USB kabelis (mini USB B-type galas į kamerą, A-type galas į kompiuterį), - nufilmuotos medžiagos perkėlimui į kompiuterį. A/V kabelis - kameros prijungimui prie televizoriaus nufilmuotos medžiagos peržiūrėjimui. Kaip atrodo minėtų kabelių galai, o tiksliau moteriškos jungtys kameros padėkle (docking station), pavaizdduota čia.
Galima įsigyti ir talpesnius akumuliatorius - NPFH50 ar NPFH70.

Tokiu atveju, jums reikia HDV (aukštos raiškos) kameros. Dabar reikia apsispręsti, ar kamera su kietuoju disku, ar su kasete. Disko privalumai: talpesnis (daugiau galite prifilmuoti), greičiau medžiagą perkelsite į kompiuterį. Kasečių privalumai: patikimesnis nufilmuoto archyvo saugojimas, prifilmuotą kasetę pakeisite nauja, o su kietuoju disku, prieš kelionę reikės nepamiršti kameros diską pravalyti. Į kasetes filmuojančios HDV kameros vaizdą saugo matematiškai kokybiškesniu formatu (Mpeg-2), nors vizualiai žiūrint per vidutinės įstrižainės televizoriu, vargu ar šis skirtumas bus įžiūrimas. Jei rinksitės kamerą su kietuoju disku, tada siūlau šią: JVC GZ-HD7 E, nes ji filmuoja Mpeg-2, ko nedaro kitos HDD aukštos raiškos kameros. Jei rinksitės kasetinę, tada: SONY HDR HC3E, SONY HDR HC5E, SONY HDR HC7E, Canon HV-20.