Plačiakampį adapterį renkamės pagal tai, kiek arti esančio vaizdo norime aprėpti. Kuo plačiakampio konverterio židinio nuotolis mažesnis, tuo jis plačiau aprėpia, tik su fisheye's nereikia persistengti nes mažesnio židinio nuotolio kaip 14 mm vaizdas yra per daug iškraipomas ir gali būti net skritulinis. Nebent to tikrai reikia. Normalaus objektyvo židinio nuotolis laikomas 50 mm, perskaičiuotas 35 mm juostos kamerai. Taip pat aprėpimą atspindi ir didinimo parametras - pvz., 0.7X. Kuo jis mažesnis, tuo aprėpimas didesnis. Koks Raynox MX-3000 pakuotės turinys, aš negaliu pasakyti. Šiuo klausimu reikia kalbinti pardavimų vadybininką ir jei komplekte žiedų nebus, tada reikia užsisakyti, angliškai taip vadinamą "37-58 mm Step Up Filter Ring Adapter". Yra dar labai panašių parametrų Raynox HD 3032 Pro Semi-Fisheye 0,3x, kurio sriegio skersmuo yra 37 mm. Šiuo atveju jums nereiks perėjimo žiedų.

Vazdo ir garso kokybė gauta su abiejomis kameromis bus vienoda. Kurią rinktis, tai jau jūsų patogumo klausimas. Panasonic SDR-H40EP-S saugo nufilmuotą medžiagą į vidinį 40 GB talpos diską, kas leidžia ilgai filmuoti, nesukant sau galvos dėl laikmenos (žinoma, kol dar ji yra pakankamai tuščia). Canon FS 11 turi vidinę 16 GB atmintį ir galimybę papildomai įdėti SD kortelę. Tai yra išsigelbėjimas, jei kelionėje prisipildo laikmena, perrašyti nufilmuotos medžiagos nėra kur, o filmuoti reikia. Be to, kortelinės kameros yra atsparesnės smūgiams, nei HDD (su vidiniu kietuoju disku).

Mėgėjiškos HD diskinės ir kortelinės kameros saugo medžiagą Mpeg-4 formatu, tuo tarpu HDV (miniDV) - Mpeg-2. Taip kad bet kokiu atveju, pastarųjų vaizdo kokybė ir montavimo galimybės yra geresnės už pirmųjų. Visos kameros su Apple kompiuteriais gerai sutars jei neįdiegsite tvarkyklių, įsigytų kartu su kamera. Su tokiu kompiuteriu galėsite apdoroti HDV medžiagą, tik komfortiškam darbui procesorius šiek tiek per lėtas.

Panasonic GS500 yra standartinės raiškos miniDV kamera, nufilmuotą vaizdą sauganti DV formatu, kuris yra idealus montažui. Panasonic SD100 yra aukštos raiškos AVCHD kamera, sauganti nufilmuotą medžiagą Mpeg-4 formatu, kuris montažui nėra idealus, nors paskutinės montažinių programų versijos prie jo jau pritaikytos. Žaliavinio vaizdo kokybė, gauta su Panasonic SD100 bus kur kas geresnė, nei su Panasonic GS500. Natūraliai kyla klausimas, kaip jūs ruošiatės pateikti galutinį filmo variantą. Jei standartinės raiškos DVD standarte, tai nelabai yra prasmė pirkti aukštos raiškos kamerą, nes vaizdo kokybę jūs supaprastinsit iki standartinės raiškos. Jei montuoti aukštąją raiška, saugant ir peržiūrint medžiagą kompiuteryje, arba perkeliant atgal į kortelę ir iš kameros per HDMI jungtį išvedant į LCD televizorių, galima bus mėgautis ir aukštąja raiška. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu, kai HDV sparčiai išstuminėja DV, reikia gerai pagalvoti, ar po tarkime metų, nors ir įsigiję puikią kamerą (Panasonic GS500), bet kai visi aplinkui turės HDV (AVCHD), jūsų nenuvils vaizdo kokybė.

Filmuoto vaizdo kokybė nesiskirs, nes parametrai, atsakingi už tai, abiejų kamerų yra vienodi. Svarbesnis dalykas yra, kad pardavėjas jus užtikrintu, kad JVC GZ-MG330 Everio kamera yra PAL televizijos standarto. Nors šiuolaikiniai televizoriai be vargo atkuria tiek PAL, tiek NTSC medžiagą, tačiau Lietuvoje reikėtų naudoti kameras, filmuojančias (jei tai standartinės raiškos) 576x720, 25 kps.

Canon HF10 vienintelis trūkumas - viena matrica. Tai reikškia, kad Panasonic HDC-SD100 spalvų kokybė bus geresnė. Canon HF10 turi didesnę ir daugiau taškų turinčią matricą, todėl vaizdo raiška, Canon HF10 kamera, pasižymės geresne. Kad ryškiai užfiksuoti greitai judančius objektus, reikia filmuoti pasirinkus didelį užrakto greitį (1/500 ir didesnį, standartinis - 1/50), arba filmuoti pasirinkus sportinį režimą. Abidvi kameros tai padaryti gali vienodai kokybiškai.

Pagrindiniai parametrai jų panašūs: trys, tačiau mažos, matricos; optinis stabilizatorius ir palyginti nedidelis optinis priartinimas. CMOS ir CCD matricos viena prieš kitą absoliučių privalumų neturi, nors praktiškai dabar visi nauji modeliai leidžiami su CMOS. Panasonic HDC-SD100 netgi vadinama ne CMOS, o 3MOS, nes ji neturi tiek taškų, kad suformuoti AVCHD vaizdą. Mikrofonus penkis turi abidvi kameros, bet ryškaus erdvinio efekto su jais neišgausite. Nors Panasonic HDC-SD100 yra naujausias šios klasės modelis, tačiau aiškios persvaros prieš Panasonic HDC-SD9 neturi.

Jei kalbate apie medžiagos redagavimą kompiuteriu, tai kortelinės kameros tam tinka geriau nei DVD. DVD skirtos tiems, kurie absoliučiai nenori nieko bendro turėti su kompiuteriniu medžiagos redagavimu. Smūgiams kortelinės kameros yra atspariausios. Iš standartinės raiškos kortelinių kamerų rekomenduočiau Panasonic SDR-S150E-S. Ji turi tris matricas ir vaizdo optinio stabilizavimo sistemą. Jei pageidaujate aukštos raiškos, tai šios kameros jau viršytų jūsų nurodytą biudžetą.

Priklausys nuo to, kaip filmuosite. Jei labai dažnai naudosite optinio priartinimo funkciją ir visiškai automatiniame režime, tada filmavimo trukmė gali būti iki valandos. Jei nustatyta bus rankinis režimas, tada filmavimo trukmė gali viršyti ir dvi valandas. Perkant naują kamerą, prie jų būna minimalios talpos akumuliatoriai. Video mėgėjai, paprastai perka papildomus, talpesnius akumuliatorius.

Tokiu atveju pinigų švaistyti neverta, nes visomis standartinės raišikos kameromis nufilmuoto vaizdo kokybė praktiškai nesiskirs. Jungtis taip pat jos visos turi vienodas. Matricos tipas (CCD ar CMOS) taip pat neturi vienas prieš kitą privalumų. Reikėtų atsižvelgti į optinio priartinimo kartotinumą. Siūlyčiau rinktis bet kurią kamerą, kuti optiškai priartina x40.