Pusiau profesionalios SONY HDR-FX1, SONY HDR-FX7, Canon DV XH A1 kainuoja apie 12000 Lt. Yra profesionali panašių gabarių Sony HVR-Z1U. Jei kaina pasirodys tinkama, tada reikia pirkti ją. Joje kaip ir Canon DV XH G1 yra nepiklausomai reguliuojami garso kanalai. Kartais filmuojant tai labai praverčia. Be to, Sony HVR-Z1U yra universali, t.y. tinka tiek JAV, tiek Europai. Nors Pinnacle Studio su kiek viena versija yra tobulesnė ir yra labai patogi (viskas viename), tačiau Adobe Premiere galimybės yra didesnės. Iškraipymai, trūkčiojimai ir kitokios bėdos tai programinis nesuderinamumas. Rimtam darbui su video, kompiuterį jums turėtų suderinti specialistas. Su Pinnacle Studio 11 versija galite apdoroti HDV. Jei norite pereiti prie Premiere, tada reikalinga Pro antroji ar aukštesnė versija. Tik dar viena finansiškai skausminga problema dirbant su HDV - kaip pateikti galutinį produką ir juo mėgautis? Jūsų kompiuteris turi turėti labai nepigų Blu-ray Disc arba HD DVD rašantį sukčių ir turėti tokį pat grotuvą ir HD televizorių, pageidautina Full HD.

Su "E" raidele modeliai skirti Europos rinkai. Tai garantuoja, kad kamera bus PAL sistemos. Be "E" raidelės gali taip pat būti PAL, tik jūs turite būti garantuotas, kad Amerikoj pirkta kamera bus tikrai PAL, o ne NTSC, su pridėta konvertavimo į PAL programa. "Handycam®" yra Sony naudojamas terminas, taikomas kompaktinėms kameroms, kurios filmavimo metu laikomos saujoje, o ne ant peties. Panasonic tokioms kameroms taiko "Palmcorder®" terminą.

Jei nufilmuotą vaizdą žiūrėsite per nemažos įstrižainės (metras ir daugiau) HDTV televizorių, tai Sony HDR HC3E kamera nufilmuotas vaizdas bus kur kas kokybiškesnis (įžvelgiste vaizde daugiau smulkių detalių), nei matote per dabartinius lietuviškuosius TV kanalus. Ar jūsų filmas bus geras, priklausys tik nuo jūsų, tačiau jo vaizdo kokybė bus akį rėžianti (gerąja prasme, žinoma). Taip, šiuo metu HDV yra ateities formatas. Manau po dešimties metų jau ir Lietuvos televizijos transliuos šiuo formatu, kurio vertikali ir horizontali raiška yra dvigubai didesnė už DV. DV 720x576 taškų; HDV 1440x1080 taškų.

Panasonic NV-GS500 EP-S - kaip tik jums: vaizdas ir garsas nepriekaištingi, miniDV formatas (idealus montažui), trys matricos, patogus rankinis (žiedinis) fokusavimas. Vienintelis jos trūkumas - neturi analoginio įėjimo. Tačiau, jei neturite didelio analoginio video archyvo (VHS), kurį ketinate panaudoti montažui, ta funkcija praktiškai jums bus nereikalinga.

Jūsų įsigyta kamera yra pakankamai sunki, todėl ir stovas jai turi būti pakankamai tvirtas, kartu jis bus ir sunkus. Renkantis stovą, labai priklauso ar kamera ant jo bus tik stacionariai pritvirtina (tada bus pigesnis variantas), ar dar jūs ir filmuosite panoramas. Todėl kitas labai svarbus stovo elementas yra jo galva (nuo jos ir priklauso stovo kaina). Rekomenduoju žvalgytis stovo su fluidine galva (fluid head), nes tik su tokiu stovu jūs padarysite kokybišką panoramą (be trūkčiojimų). Turėkite omenyje, kad stovo kaina tiesiog proporcinga jo kokybei ir iki 500 lt tokiai kamerai nieko gero nerasite. Tačiau "Fotofabrike" yra Velbon Sherpa DV7000, kuris yra su fluidine galva ir kainuoja tik 389,- lt.

Jei jūs ketinate užsiimti montažu, tada geriausias variantas būtų miniDV formato kamera, jos bet to yra ir pigesnės. DVD kameros patogesnės tuo, kad nereikia nieko montuoti, o prifilmuotą diską galima iškart dėti į DVD grotuvą ir žiūrėti. HDD kamerų privalumas - greitesnis medžiagos perpumpavimas į kompiuterį. DVD ir "Fotofabriko" siūlomos HDD kameros medžiagą saugo mpeg-2 formatu, kurį karpyti galima, tačiau rimtas montažas neįmanomas, nebent turite žvėrišką kompiuterį. Jei vistiek norite karpyti ir nepirkti miniDV kameros, tada pirkite HDD, o ne DVD. Taip bus patogiau.

Po 15 metų visi skaitmeniniai įrašai bus identiški nufilmuotiems prieš 15 metų. Nebent bus mechaniškai, ar kitokiu būdu pažeista laikmena. Archyvuoti patikimiausia yra miniDV kasetėse, nes ten galite prarasti tik keletą kadriukų, ar sekundžių, o laikydami filmuotą medžiagą DVD, ar HDD labai rizikuojate. Juk būna ir taip, kad diskas tampa nebenuskaitomu ir tada visa medžiaga pražūva. Tokiu atveju, patartina pasidaryti brangios medžiagos kopijas. Jūsų nužiūrėta kamera yra verta jos kainos. Techniškai DV formato vaizdas yra geresnis už DVD (mpeg-2), tačiau vizualiai kartais sunku juos atskirti. Jeigu jūs filmuosite su miniDV kamera, po to padarysite DVD, tai rezultate gausite tą pačią kokybę kaip ir nufilmavus su DVD kamera. DVD kameros filmuoja į 8 cm skersmens diskelius, į kuriuos geriausios kokybės daugiausiai prifilmuoti galima apie 20 minučių. Mums įprastiniai 12 cm skersmens diskai yra trigubai talpesni. Taigi, jei jūs manote, kad tokios trukmės filmukai jus tenkins, tada galite pirkti DVD kamera ir nesukti sau galvos su montažu ir DVD gamyba. Tačiau, jei norėsite iš nufilmuotos medžiagos padaryti ilgesnį filmuką, jums teks viską kelti į kompiuterį ir sujungti (dar būtų ne pro šalį iškarpyti filmavimo broką, kuris, filmo demonstravimo metu, jums labai raižys akį ir vers raudonuoti prieš žiūrovus), o tokiam reikalui nepamainoma būtų miniDV formato kamera. Tik procesas nuo miniDV kameros iki DVD yra imlus laiko atžvilgiu. Nufilmuotą medžiagą jūs realiam laike turėsite perkelti į kompiuterį (1 val. užims apie 13 GB), kuriame, sujungimui ir iškarpymui, turi būti montažo porgramėlė. Po to, DV formato medžiagą turėsite perskaičiuoti (konvertuoti) į mpeg-2, tam taip pat reikalinga programa ir jau tada perrašyti į DVD ir žiūrėti. Tik jei norite dar savo filmui padaryti gražų meniu, tam taip pat reikalinga programa. "Pinnacle Studio" yra montažo programa, kurią galima pavadinti "viskas viename", nuo vaizdo įvedimo į kompiuterį iki DVD iškepimo.

Profesionalai, kaip paprasčiausias profesionalias kameras, pripažįsta: SONY DCR-VX2100; SONY HDR-FX1; Canon DV XL2 ir pan., kurios kainuoja nuo 10000 Lt, nors jos dar laikomos pusiauprofesionaliomis (prosumer). Jei įsigysite profesionalią kamerą, tai dar nereiškia, kad galutinis produktas atrodys profesionaliai. Visų pirma jūs turite turėti troškimą tai daryti. Turėdamas tai, jūs įgysite teorines žinias ir praktinę patirtį. Na, o jeigu jūs dar turite ir lakią vaizduotę ir šiek tiek Dievo dovanos, tai jūsų darbus pamatys ne tik Lietuvoj. O dabar prie reikalo. Kuo kameros parametrų, valdomų rankiniu būdu yra daugiau ir jie yra patogesni, tuo kamera laikoma profesionalesne. Pvz., fokusavimas būtinai turi būti atliekamas ne su mygtukais, kurie yra kažkur gerai pakavoti, o su fokusavimo žiedu. Objektyvo židinio keitimo nuotolis (zoom) taip pat, pageidautina, kad butu atliekams su žiedu, o ne su slankikliu. Nors tai yra mažiau svarbu nei fokusavimui. Diafragma (iris) ir sklendės greitis (shutter speed) turėtų būti valdomi atskirais mygtukais/ratukais ir būti patogioje vietoje, kad filmavimo metu atsitiktinai neužkliūtų ir neišsireguliuotų. Profesionaliai filmuojant (įpač interviu) būtina turėti išorinį gerą mikrofoną ir dideles ausines, kurios leistų girdėti tik įeinantį į kamerą garsą, izoliuotą nuo aplinkos triukšmo. Vaidnasi kamera turi turėti mikrofono ir ausinių lizdus. Apie DV IN as net neklabu, kuris yra būtinas! Tačiau pageidautina, kad kamera turėtų ir AV bei S-video įėjimą. Tada jums nereikės pirkti brangokos plokštės į kompiuterį, galėsite skaitmenizuoti analoginį VHS bei S-VHS signalą su pačia kamera. (Maža kada gali prireikti dirbti su šia atgyvena.) Panasonic NV-GS250 EP-S (apie 4000 Lt) turi visus minėtus įėjimus. Tačiau prieš perkant, jūs turite žinoti, ar ji jums patinka, ar joje yra viskas ko reikia, ar patogiai išdėstyta. Žinoma, tokios klasės kamerose diafragma ir sklendės greitis bus valdomi tuo pačiu mygtuku. Prieš perkant, išsiaškinkite su vadybininku, ar tikrai joje yra viskas, kas skelbima jos aprašyme šiame tinklalapyje.