Iš patirties galiu pasakyti, kad nusipirktus kompaktiškesnį krepšį į kurį galima įsprausti kamerą ir svarbiausius priedus, po to tenka gailėtis, kad netelpa mikrofonas, ausinės ir kiti rekvizitai.
Jums tiktų Lowepro Edit 140, ar kažkas panašaus.

Tada reikėtų rinktis Panasonic kamerą. Idealiai jums tinkanti būtų buvus Panasonic NV-GS300 EP-S, dėja ji jau nebegaminama. Yra išleisti naujasni ir pigesni modeliai Panasonic NV-GS320 ir Panasonic NV-GS330. Abu jie yra praktiškai identiški, o nufilmuoto vaizdo ir garso kokybė tokia pati kaip ir Panasonic NV-GS300 EP-S. Panasonic NV-GS320 ir Panasonic NV-GS330 turi tris matricas, optinį vaizdo stabilizatorių, tačiau neturi išorinio mikrofono prijungimo lizdo. Jei manote, kad kaip nors išsiversite be išorinio mikrofono, tada siūlyčiau rinktis vieną iš šių kamerų. Jei mikrofonas būtinas, tada yra brangoka Panasonic NV-GS500 kamera. Kita alternatyva būtų rinktis iš kito gamintojo produkcijos, pvz., Canon, tačiau neturėsite optinio stabilizatoriaus ir trijų matricų.

Tarpusavyje Sony HDR-HC7 ir Sony HDR-HC9, kaip ir Canon HV20 ir Canon HV30 skiriasi tik savo išore. Naujasni modeliai yra juodos spalvos. Vaizdo kokybės atžvilgiu, naujieji modeliai pranašumo neturi. Sony HDR-HC9 papildymas - Spot Focus, Spot Meter ir rankinio fokusavimo spalvota Peaking funkcija. Canon HV30 papildymas - 30 k/s progresyvinis filmavimas. Sony kamera turi infraraudonųjų spindulių prožektorių, kuris leidžia filmuoti absoliučioje tamsoje. Esant geram apšvietimui visos kameros duoda idealius vaizdo rezultatus, o prietemoje pastebimai geresę vaizdo kokybę išspaudžia Canon. Kitas Canon privalumas - progresyvinio filmavimo galimybė. Tačiau esu skaitęs ne vieną vartotojų atsiliepimą, kad vidinis Canon HV20 mikrofonas šiek tiek sugaudo aukšto dažnio kameros mechanizmo triukšmą.

Panasonic NV-GS230 yra geriausia iš jūsų paminėtų Panasonic modelių. Turi ir mikrofono, ir ausinių lizdus. Neturi ji tik DV įėjimo, kurį turi Sony DCR-HC96E. Tačiau jei ši rečiau naudojama funkcija jums nelabai aktuali, tada tinkamiausia jums kamera bus - Panasonic NV-GS230.

1) Taip, tinka. Tik jūsų kamera neturi, didesnėse kamerose esančios universalios pavažos (angl. accessory, hot, arba cold shoe), tačiau šio prožektoriaus pakuotėje yra adapteris, kuris leidžia kamerą ir prožektorių tvirtinti greta. Iš šono tai gali atrodyti keistai, tačiau vis geriau negu nieko. Dėl šio prožektoriaus įsigijimo ir kainos turite teirautis pardavimų vadybininių. 2) Jūsų kameroje nėra numatyta išorinio mikrofono prijungimo galimybės (lizdo). Kokybiškas išorinis mikrofonas duoda kur kas geresnius garso kokybės rezultatus, nei įmontuotas vidinis. Kas jūsų kamroes garse jūsų netenkina? Jei varikliuko, ar optinio trasfokatoriaus (zoomo) triukšmas/zyzimas, girdimas tyloje, tai šito jau nebeišvengsite. Jei filmuojant lauke viską gadina stiprus vėjas, tai tik užuovėja jums garsą gali išgelbėti, nes nuo to nelabai apsaugoti ir išoriniai mikrofonai.

AVCHD kamerų jungntys paprastai būna vienodos - jos turi tik išėjimus, na gal kai kurios turi išorinio mikrofono prijungimo lizdą. Canon HG0 turi išorinio mikrofono prijungimo galimybę, tačiau Sony HDR-SR10E mikrofonas yra 5.1. Lyginant AVCHD kameras reikia žiūrėti į jų matricos dydį, optinio priartinimo kartotinumą, disko talpą, vaizdo stabilizatorių (pas abidvi - optinis). Tai būtų svarbiausi dalykai į kuriuos derėtų atsižvelgti renkantis AVSHD formato kameras.

DV įėjimas naudojamas nufilmuotos medžiagos perkėlimui iš kompiuterio atgal į kamerą. Tai naudigna, jei turite prifilmavę labai daug broko, arba šiaip ketinate įvesti tvarką savo video archyve, ar perrašyti sumontuotą medžiagą. Tada perkėlę medžiagą į kompiuterį, broką iškarpote, o reikalingą medžiagą perrašote atgal į kasetę. Taip pat DV įėjimas naudojamas, kai iš vienos miniDV kameros norite perrašyti nufilmuotą medžiagą į kitą (pastaroji turi turėti minėtą DV IN). Analoginiai Audio/Video įėjimai skirti analoginio signalo įvedimui ir jo skaitmenizavimui į DV formatą. Šios jungties pagalba galite iš analoginio televizoriaus ar vaizdo magnetofono, prijungę kamerą perrayšti ir tuo pačiu konvertuoti medžiagą į DV formatą. Mikrofono lizdas skirtas išoriniam mikrofonui prijungti. Šią jungtį vertina užkietėję video entuziastai, kurie didelę reikšmę suteikia garso kokybei. Ausinių lizdas naudojamas garso kontrolei, bet dažniausiai tada, kada naudojamas išorinis mikrofonas. Jei manote, kad viso šito jums nereikės, tai pakaks kameros tik su išėjimais. Panasonic kameros neturi infraredo. Naktinio filmavimo režime jos prailgina sklendės pravėrimo trukmę (angl. shutter speed), o kai kurios dar pasišviečia apsuktu LCD monitoriumi. Tačiau tai daugiau klientų viliojimas, nei praktinės naudos iš to išspaudimas. Infraraudonųjų spindulių poržektorių turi Sony kameros. Todėl jei yra svarbi absoliučios tamsos filmavimo funkcija, Sony kameros šiuo atžvilgiu yra pranašesnės. Su visomis kameromis galima filmuoti su baterija, arba naudojant tinklo adapteri. Tiek vienas, tiek kitas yra naujos kameros komplektacijoje.

Pagrindinis Sony HDR-HC7E kameros privalumas prieš Sony HDR HC3E, būtų optinis vaizdo stabilizatorius ir nežymiai didesnė matrica, o visos kitos charakteristikos, kaip teisingai pastebėjote yra beveik vienodos. Todėl naujasnis, Sony HDR-HC7E modelis būtų pranašesnis, nes daug keliaujant ir filmuojant kamerą laikant rankose, geras stabilizatorius yra didelis privalumas. Jei nesate fanatiškai priekabus garso kokybės atžvilgiu, tai to motoriuko zyzimo ir negirdėsite, o jei norite to išvengti, naudokite išorinį mikrofoną. Net ir labai brangios kameros per vidinį mikrofoną įrašo kameros dirbančio mechanizmo triukšmą, kuris yra girdimas tik tyloje. Išorinis mikrofonas šią problemą išsprendžia.

Jei kalbėt apie gamintoją, tai patys geriausi ir brangiausi būtų Shure firmos mikrofonai. Kokybiškam kalbos įrašymui, pakanka ir kitų gaimntojų (Sony, Philips bei kt.) mikrofonų (kaina 100-200 lt). Mikrofonas priimantis 50-18000 Hz dažnio garsą, būtų geras pasirinkimas ir žinoma, kuo jis platesnis, tuo mikrofonas geresnis. Mikrofonai būna dinaminiai, tai tie dideli, laikomi saujoj ir kondensatoriniai - mažiukai, prisegami prie atlapo. Tiek vieni, tiek kiti gali būti laidiniai ir belaidžiai. Pastarieji, žinoma, brangesni, tačiau patogesni, nėra pavojaus, kad susipainiosit laiduose, bet prie tokios mažytės kameros kaip jūsų, radio imtuvas atrodytų labai gremėzdiškai. Dar vienas dalykas, pirkite kuo mažesnio impedanso mikrofoną (ne didesnio kaip 600 Ω), tokiu atveju galėsite naudoti labai ilgą mikrofono laidą (net iki 300 m), nesijaudindami dėl įrašomo garso kokybės kritimo. Pvz., turėdami 10000 Ω mikrofoną, gausite didelius aukštųjų dažnių nuostolius net prijungus jį 5 metrų ilgio laidu. Tačiau įrašinėjant kalbančio žmogaus balsą, aukštųjų dažnių praradimas nėra ypač girdimas. Paprastai dinaminiai mikrofonai būna žemo, o kondensatoriniai - aukšto impedanso. Pastarųjų veikimui dar yra būtina fantominė srovė, kurią suteikia maitinimo elementas prie mikrofono.
Naudingas patarimas: naudodami išorinį mikrofoną, būtinai užsidėkite ir ausines. Taip girdėsite, ar įrašomas garsas yra kokybiškas ir ar jis apskritai patenka į kamerą. Būna ir taip, kad per skubėjimą pamirštama įjungti patį mikrofoną, arba ne iki galo įstumiama į kamerą mikrofono laido jungtis ir tada gaunasi vaizdas su šnypščiančiu garso takeliu, nes į kameros mikrofono lizdą įstumus jungtį, vidinis mikrofonas yra atjungiamas.
Kitas praktinis pasiūlymas: jūsų kameros mikrofono lizdas yra 3,5 mm (angl. minijack) ir visi parduodami tokie mikrofonai turi mono jungtį. Vadinasi, filmuojant, jūsų kamera garsą įrašys tik į kairįjį garso kanalą. Vėliau montuodamas galėsite jį sudubliuoti, bet patogiau būtų, kad gasas būtų įrašomas į abu kanalus (bus taip pat mono, bet nors subalansuotas). Aš pats nusipirkęs mikrofoną, nupjoviau mono jungtį ir prilitavau stereo, uztrumpinęs kairįjį ir dešinįji kanalus.
Jei dar jus domina, būna, taip vadinami, kryptiniai (angl. shotgun) mikrofonai. Jie tinka šnipinėjimui, nes garso priėmimo kampas būna apie 30°. Priešingai įprastiniams mikrofonams, kurie garsą "sugaudo" praktiškai sferiškai, kryptiniai nufiltruoja visa šoninį triukšmą ir priima tik tą garsą, į kurį yra nukreipti.
Daugiau naudingos informacijos apie mikrofonus gausite panagrinėjęs:
http://en.wikipedia.org/wiki/Microphone

Sveiki, Raiška / pikselių skaičius: Nurodo, kiek taškų sudaro įrašomą vaizdą. Tačiau, kad būtų įrašytas kokybiškas vaizdas, reikia, kad toks pasiektų matricą per objektyvą, kaip kad norint turėti kokybišką muzikinį įrašą, reikalingas kokybiškas mikrofonas. ISO jautrumas: Pagal ISO standartą nustatytas etaloninis jautrumas šviesai. Kuo didesnė ISO reikšmė, tuo didesnis jautrumas, tuo trumpesniu išlaikymu ar pridaryta diafragma galima fotografuoti. Tai ypač aktualu, kai fotografuojama menko apšvietimo sąlygomis: naudoajant mažą ISO jautrumą, būna ilgas išlaikymas ir nuotraukos gali būti neryškios dėl sujudėjusio aparato ar žmonių kadre. Padidinus ISO galima gauti trumpesnį išlaikymą, todėl mažiau spėja sujudėti ir nuotraukos gaunamos ryškesnės. Tačiau veidrodiniuose aparatuose, pakėlus jautrumą iki 800-3200, atsiranda triukšmai, kurie blogina vaizdo kokybę. Dažnai aparatai stengiasi mažinti tuos triukšmus, o kaip šalutinis efektas gali būti sumažėjęs vaizdo detalumas.